Blogas

Pirmasis maršrutas - patvirtintas. Jame išsiteks svarbi paieška ir bent 5 renginiai.

2013-02-01

Taigi laukia Kanada ir JAV. Pirmiausia, reikia padėkoti lietuvių bendruomenėms, kurios jubiliejinių metų proga pakvietė apsilankyti. Tačiau tai - ne vienintelis tikslas.  

Puiku, jei suderinus interesus pavyksta sutaupyti laiko, pastangų, pinigų. Kai kas tai vadina dviem zuikiais vienu šūviu, bet šį atvejį tiksliau būtų vadinti sočiu vilku ir avimi :)

Patvirtintos tokios datos:

vasario 22, 23, 24 - Torontas, Kanada: Wasaga, Hamilton, Mississauga;

- vasario 25-kovo 8 - Vašingtonas, JAV;

kovo 8-11 - Los Angeles, JAV (lietuviškai reiktų rašyt Los Andželesas).

Kanadoje susitiksime su Toronto lietuviais trijuose šio jaukaus megapolio (būna ir tokių!) priemiesčiuose.

Vašingtone turėsim progos pasimatyt su tautiečiais Lietuvos ambasadoje (renginio datą paskelbsime vėliau). Yra minčių ambasadoje surengti ir nedidelę parodą. Galiausiai, susitiksime su Kalifornijos lietuviais. Tikėtina, kad visur be oficialių renginių netrūks ir neformalaus bendravimo, o tai ypač gerai nuteikia. Visada įdomiausia kalbėtis, o ne "daryti pranešimus"... Taigi laukiame susitikimų.

Na, o kitas didžiai laukiamas dalykas - tai proga pasiekti nacionalinius JAV archyvus Vašingtone. PAGALIAU!!!

Ko ketiname ieškoti? Įvairių dalykų. Bendriausiai pasakytume taip: 1933 m. gegužės-lapkričio rašytiniai dokumentai iš Valstybės departamento Rytų Europos skyriaus ir Prekybos departamente veikusio aeronautikos padalinio (pvz., Dariui grįžus į JAV ir po vieno incidento 1928 m. susirašinėjant su federalais, įstaiga dar vadinosi Office Of The Director Of Aeronautics, 1933 m. derinant Lituanicos skrydį - Aeronautics Branch, vėliau ji performuota į dabar puikiausiai suprantamą CAA - Civil Aeronautics Administration).

Ypač didelio postūmio suteiktų diplomatinės korespondencijos dokumentai, apie kuriuos tiesiogiai užsiminta eilėje straipsnių minėtoje žinutėje iš 1933.07.18 d. The New York Times numerio. Be to, ir iš kitų šaltinių akivaizdu, kad iškart po Lituanicos katastrofos diplomatiniais kanalais vyko intensyvūs informacijos mainai, įvairiomis kryptimis buvo skleidžiamos žinios, prašoma duomenų, teikiamos instrukcijos. Per parą prieita sprendimų! Telegrafai ir telefonai Vašingtone ir Berlyne turėjo tiesiog kaisti! Deja, archyvuose Lietuvoje tiesioginių duomenų, pirminių tarptautinės sąveikos dokumentų beveik neišlikę - gauname tik išvestinės informacijos (yra tik kitais aspektais vertingos medžiagos). Dėl plačiai žinomų priežasčių LCVA URM fondas toks "skylėtas", kad džiaugiesi užtikęs bent netiesiogiai susijusių duomenų, ką bekalbėti apie, tarkime, pasiuntinybės Vokietijoje tų dienų išlaidų apskaitos ar korespondencijos nuotrupas. Likę tik iškalbingi pėdsakai, ženklai... Taigi Valstybės departamento archyvas šiuo požiūriu - būtinas.

Na, o naršant medžiagos aeronautikos skyriaus archyvuose, tikėtina, gali padėti turimi S. Dariaus korespondencijos originalai. Tenka eilinįkart atiduoti pagarbą Kapitonui už taip skrupulingai tvarkytą asmeninį archyvą. Netrukus tikimės paskelbti saikingą, bet tikslią Dariaus susirašinėjimo su Aeronautikos padalinio federalais analizę (dokumentai - iš S.Balzeko lietuvių kultūros muziejaus fondų Čikagoje). Ją ir sieksime papildyti bei dar patikslinti Vašingtone.

Kada ir kaip, su kuo konkrečiai buvo vykdomos, derinamos Lituanicos skrydžio įteisinimo procedūros? Kas nutiko prieš pat išskridimą? Ar išties būta teisinio "kazuso"?

Kodėl liepos 16 d. The New York Times paskelbta apie Vašingtone pradedamą tyrimą dėl galimo incidento - esą neteisėto Lituanicos išskridimo, bet kita vertus dar liepos 15 d. ten pat juodu ant balto rašyta, kad Darių ir Girėną į paskutinį skrydį išlydėjo atstovas iš NAA (National Aeronautics Association, - nepainioti su CAA!)? Tad ar Lituanicos išskridimas tikrai buvo toks jau netikėtas? Jei taip, tai kam konkrečiai? Reporteriams?

Prie šio įrašo pridedame epizodą iš paskutinės žinomos Dariaus telegramos, išsiųstos iš Niujorko į Vašingtoną liepos 11 d. Lietuviškai ji maždaug tokia:

Darius Girch Nr. 688E laukia leidimo skristi į Lietuvą stop būtume dėkingi jei pasiteirautumėte Valstybės departamente koks progresas tvarkant kai kurią jūsų pagalbą šiuo klausimu būtume labai dėkingi Stephen Darius

SVARBU: tikėtina, kad 90% ši žinutė tikrai buvo paskutinė, kurią Darius rašė federalams. Liepos 13 d. pranešta, kad Floyd-Bennet Field buvo atidėtas trijų ekspedicijų išskridimas (Darius ir Girėnas, Post, Codos su Rossi: anot The New york Times, Post'as atsisakė skristi dar vidurnaktį, pamatęs meteorologų brėžinius, lietuviai ir prancūzai atšaukė savo startą įdienojus). Beje, Niujorke paliktame (ir Dariaus archyve išlikusiame) logbooke tą pačią liepos 13 d. fiksuotas ir paskutinis Lituanicos skraidymas F-B F aerodrome. Matyt, lakūnai telaukė orų permainos ir jau buvo "viena koja lėktuve". Tai juolab kelia klausimų dėl jų neva "netikėto" išskridimo per Atlantą.

Juridinė skridimo pusė svarbi ne tik vertinant patį transatlantinį lakūnų žygį ir jo organizavimo sunkumus bei iššūkius. Ji gali padėti išnarplioti ir vieną pagrindinių problematikos mazgų: kuo buvo grindžiama tvirta ir nuolatinė JAV pozicija po Lituanicos žūties?

Priminsime, kad po tragiškos liepos 17 d. neaptikta jokių duomenų ir žinučių apie Vašingtone pradėtą "galimo incidento" tyrimą. Kuo jis baigėsi? Ar buvo tęsiamas, ar nutrauktas? Kodėl apie tai nepaskelbta? Pvz., The New York Times klasiškai, tiesiog preciziškai aprašinėjo Lituanicos skridimą (galbūt dėl to, kad reporteriai sykiu stebėjo bemaž kartu iš Floyd-Bennet Field išskridusio Wiley Posto rekordinį skrydį aplink pasaulį - iš pradžių intrigavo savotiškos Winnie Mae ir Lituanicos lenktynės, po to - lietuvių katastrofa). Tačiau šiuose aprašymuose žioji akivaizdi duomenų srauto "smegduobė".

Taigi tyrimo chronologijoje žengiame į vieną įdomiausių etapų. Iki išvykos dar turime nemaža nuveikti. Ir kai ką paskelbti :)