Blogas

Kanada/ JAV, vasaris-kovas '13: AČIŪ per Atlantą. Ir linkėjimai :)

2013-04-09

Trijų savaičių kelionės dalykinius rezultatus paminėjau trijuose ankstesniuose įrašuose. Ateityje apie juos dar nesyk rašysiu, skelbsiu įvairių detalių, sąvadų, analizių.

Bet gi ne mažiau svarbūs yra kelionėje "užgyventi" žmogiškieji turtai: pažintys, susitikimai, žinių mainai ir gerokai užsitęsdavę bičiuliški pasibuvimai...Tad tebūna tai proga pagerbti iškilias personalijas, su kuriais turėjau malonumo bendrauti, ir padėkoti visiems, kurie kartu darbavosi ir praleido trumpas atokvėpio valandėles.

Ne dėl protokolo pirmenybės, bet dėl svaraus ir tikro, paveikaus palaikymo geru žodžiu pirmiausia prisimenu Lietuvos ambasadorius Kanadoje ir JAV.

Dabar Otavoje reziduojantis diplomatas ir istorikas dr. Vytautas Žalys tris dienas buvo tapęs kolega, pašnekovu, pakeleiviu. Kartu važinėdami "poteriauti" (nebepamenu kas taip papokštavo, bet patiko) po Kanados lietuvių bendruomenių renginius valandų valandas automobiliuose ar probėgšmais renginiuose narstėme tyrinėjimo įdomybes bei galimybes. Beje, dar ir įvairias aktualijas... Rudenį, kai doktorantūros egzaminui studijavau V. Žalio "Lietuvos diplomatijos" pirmą ir (šviežutėlį) antrą tomus, nebūčiau nė susapnavusi tokio kolegiško click!

O Vašingtone ambasadai vadovaujantis dr. Žygimantas Pavilionis apskritai buvo betampąs mano skydu ir iečiu, kai buvo apėmęs didis (bereikalingas) netikrumas dėl Nacionalinio archyvo pasiekiamumo. Laimei, nereikėjo su niekuo kariauti ir net derėtis - N. A. archyvarų paslaugos vertos aukščiausio įvertinimo. Visgi verta padėkoti gerb. Ambasadoriui už kovinę parengtį :)

Be to, pasirodo, Vilniuje mano kaimynystėje augusiai diplomatiškajai porai - Žygiui ir Linai - bei jų keturių sūnų gvardijai dėkoju už jaukią pastogę ir nuoširdų rūpestį. Svečių kambarys pusiau išlikusioje istorinėje viloje Nr. 2622 su milžinišku šaldytuvu buvo liuks. Na o kitas, irgi skirtas svečiams, užmiestyje prie CŽV, cokoliniame aukšte - kad ir visai be šaldytuvo, bet tiesiog super!

Ambasadoje Vašingtone lieku dėkinga 4 a. "kaimynams": Rimantui su šeima ir šauniems pareigūnams. Ypatingas ačiū amžinajam "ambasados veidui" Gintui. Rolandui, Lianai, Viktorijai darsyk spaudžiu rankas už renginį. Donatui - už veikiantį belaidį išvargusiame kelioniniame laptope. Evaldui, Mindaugui - už turiningus pokalbius.

Už malonų įspūdį bendradarbiaujant ir tiesiog bendraujant tariu AČIŪ visiems, tarp jų:
* Wasagoje - Rūtai ir Kęstui, Kastyčiui, Joanai, Linai
* Hamiltone - Daliai, Geistautui
* Toronte - Birutei, Nijolei, Danutei
* Los Angeles - Ričardui, Aloyzui.

Įspūdžius dar pragiedrija pažintis su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke p. Danguole Navickiene (Los Angeles) ir vicepirmininke Angele Vaičiūniene (Toronto). Miela Danguole, Jūsų sumerktos tulpės buvo nuostabios. Gerbiama Angele, vairuojate stulbinamai puikiai :)

O kaip atsidėkoti keliems šimtams, kurių vardų nespėjau sužinoti?

Kaip sakiau atėjusiems į renginius, esu sužavėta troškimo išgirsti naujienų ir iškedentų, pravėdintų "senienų" apie "Lituanicos" katastrofą bei po jos susirezgusį detektyvą. Suprantama, katastrofos 80-mečio sukaktis kaitina smalsumą bei entuziazmą. Bet vis dėlto manau, kad joks jubiliejus nepriverstų tūlo atsiplėšti nuo šilto krėslo ir vietoje laisvadienio tingulio nešti savo sėdimąją į triukšmingą salę. Tik paties valia bei prioritetai.  

Įsiminė peteliškėmis pasidabinę devyniasdešimtmečiai, renginio salės link slysčiojantys ant vasario sniego Wasagoje.

Taip pat - jaunos šeimos, su vaikais atvykusios per "šimtmečio pūgą" Vašingtone, kai buvo uždarytos visos valstybinės įstaigos. Kviestieji JAV federalai tądien tapo nepasiekiami, užtat mažų lietuviukų pulkas zujo konferencijų salėj.

O dar publikos kaupinos salės Hamiltone ir Toronte...

Pagaliau Los Angeles, atrodytų, absoliučiai nepatogiu laiku - šeštadienio vakarą - susirinkusi saikinga kompanija buvo tiesiog verta dešimties balų. Kalifornijos lietuviai maksimaliai išsunkė šviežutėlių žinių iš JAV Nacionalinio rchyvo ir, regėjos, jau nepaleis ligi vidurnakčio. Bravissimo!

Prie didelio lietuvių būrio dar pridėjus garbingą U.S. National Archives personalą (dievaž, pradedant nepakartojamais archyvarais - David, Joseph bei kitais visuose 4 aukštuose - ir baigiant draugiškais ginkluotais apsaugininkais), susidarytų maždaug apytikris nepaprastos kelionės "žmogiškasis veidas"...

 

Aišku, pabaigai šiame tinklalapyje būtina bent užsiminti apie kokią nors DIDELĘ PASLAPTĮ :)

Taigi štai: Kanados ir JAV lietuviai paviešėti pasikvietė NEŽINODAMI mano darbinių planų, siekių, poreikių. Ir pataikė kaip pirštu į akį! Ši kelionė privalėjo įvykti. 

Visų pusių - Kanados, JAV lietuvių, ambasados Vašingtone ir mano vykdomo tyrinėjimo - interesai savaime susipynė ir "susigrojo" tarsi natos raštingo muziko penklinėje. Visi, kiek žinoma, smagiai ir/ ar naudingai praleido laiką.

Telieka priminti, kad sunkiai prognozuojama, užtat įtikinama, it savaime besiklostanti tyrinėjimo eiga tik patvirtina jo skaidrią, apolitišką ir veik netyčinę, intuityvią užuomazgą.

Poros dešimtmečių profesinė patirtis liudija, kad kaip tik tokiu būdu sukuriama bei pasiekiama tai, kas geriausia.

 

Su nuoširdžia pagarba ir draugiškais linkėjimais,  

G. Sviderskytė 


P. S. Ačiū gerb. Ludo Segers už nuotraukas. L. Segers ir Kęstučio Poškaus fotografijos netrukus pasirodys naujame "Galerijos" albume.