Blogas

JAV federalai: "Lituanica" neturėjo pakilti jokiomis aplinkybėmis. II.

2013-07-15

Taip, Steponas Darius mėgo veikti plačiai. Ne, jis nemėgo suvaržymų.

Gerai žinomi ir ganėtinai tiksliai aprašyti jo konfliktai su viršininkais Kaune tarnaujant Karo aviacijoje, t. p. įgyvendinant visuomenines akcijas, populiarinant sportą.  

Tačiau kol kas dar niekur neskelbta, kaip panašios jo siekių ir temperamento sankirtos tęsėsi po 1927-ųjų, grįžus į JAV. 

Turime daugiau duomenų: tarkime, paminėtinas pavyzdys, kaip S. Darius Vašingtone ieškojo teisybės, gavęs nuobaudą už skrydžių saugos pažeidimus aviacijos šventės metu.

Bet tęsdami temą apsiribojame vien "Lituanicos" transatlantinio skrydžio įteisinimo reikalais.

Šiuosyk nagrinėjame, į ką po katastrofos išvirto kone keturis mėnesius S. Dariaus priešokiais, bet visgi ganėtinai nuosekliai tęsta, tik galop nebaigta, kirste nukirsta biurokratinė procedūra. 

 

Vašingtonas: biurokratinis stūmtraukis byloje "DARIUS & GIRCH" 

 

Prekybos departamento ir Valstybės departamento sąveika dėl "Lituanicos" skrydžio legalizavimo formaliai prasideda 1933 m. gegužės 27 d.

Iš esmės, ji vyko taip: Prekybos departamentas buvo atsakingas už orlaivio ir pilotų pasirengimą bei palaikė ryšius su pilotais. Valstybės departamento kompetencija buvo parūpinti užsienio šalių leidimus kirsti jų oro erdvę ir prireikus leistis jų teritorijose ir perduoti šiuos leidimus Prekybos departamentui. Pastarasis dar atliko ir tarpininko vadimenį tarp Valstybės departamento bei pilotų.  

Taigi pirmame rašte Prekybos sekretoriaus pavaduotojas Valstybės sekretorių patikina, kad Prekybos departamentas nemato kliūčių skridimui: lėktuvo techninis būvis ir pilotų kompetencija yra tinkama.

Prie šio pranešimo prisegtas Valstybės departamento klerko pieštuku parašytas raštelis: esą, Prekybos departamentas paragintas išsiaiškinti planuojamo skrydžio datą ir gauti depozitą ryšiams paspartinti - siųsti į Europos valstybes ne laiškus (kurie buvo plukdomi laivais), o kabelines telegramas. Prekybos departamentas birželio 1 d. praneša užklausą pateikęs S. Dariui ir laukiantis jo atsakymo.

Birželio 9 d. S. Darius rašo Prekybos departamento Aeronautikos skyriui, kad gavęs papildomų lėšų sumokės prašomą 100 dolerių, nes kitu atveju, belaukiant tik rudeniop tikėtinų leidimų, gali subjurti orai ir skrydis išvis tektų atidėti. Tame pačiame laiške S. Darius nurodo, kad skristi ketina rugpjūčio 6 ar maždaug tuo metu.

Birželio 12 d. Prekybos departamentas S. Dariaus sprendimą persiunčia Valstybės departamentui.

Birželio 19-20 d. Valstybės departamentas imasi ankstesniame BLOGO įraše paminėtų veiksmų : kreipiasi leidimų į JAV atstovybę Niūfaundlande ir JAV ambasadą Paryžiuje, šios prašydamas užklausti Airijos, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos, Lietuvos, Lenkijos vyriausybių leidimo (kaip minėjome, Vokietijos ir Nyderlandų specialių leidimų JAV pilotams nereikėjo).

Tik liepos 5 d. Valstybės departamentą pasiekia pirmas ir vienintelis - Niūfaundlando vyriausybės suteiktas leidimas "Lituanicai" kirsti šios šalies oro erdvę ar prireikus leistis jos teritorijoje.

Belaukiant žinių iš Europos, S. Dariui Prekybos departamentas nieko nerašė. Kaip minėjome , liepos 11 d. Aeronautikos skyriui S. Darius išsiuntė paskutinę telegramą su priminimu, jog laukia leidimų ir iš anksto dėkoja už poslinkius Valstybės departamente.

Bet, tiesą sakant, ilgiau laukti S. Darius nebeketino. Matyt, jo kantrybė buvo išsemta.  

1933 m. liepos 13, 14 ir 15 dienomis net trys Valstybės departamento poskyriai antspaudais vizuoja memorandumą, kuriame aprašomas paskutinis kontaktas - pokalbis telefonu - su Mr. Stephen Darius.

Štai šio ilgo, viso puslapio teksto paskutinė pastraipa (bandau išversti amerikonišką biurokratinį žargoną):

"Dariui buvo primintas pažadas, kad suteikus reikiamus leidimus, jam juos perduotų Prekybos departamentas, ir buvo priminta, kad jokiomis aplinkybėmis jis neturėtų pakilti, kol nebus išduoti visi reikiami leidimai, - jis taip buvo informuotas Departamento."

 

  

"Lituanica" skrenda, federalai sprendžia    

 

Atskiras klausimas, ar "Lituanicos" išskridimas liepos 15-osios rytmetį tikrai buvo tokia didelė staigmena, kaip rašoma kai kuriuose prisiminimuose.

Faktas tas, kad jei "Lituanicos" startas ir buvo paslaptis, tai ši paslaptis buvo vieša.

Antai laikraščiai liepos 13 d. rašė apie tris Niujorke atidėtus išskirtinius skrydžius - tarp jų, ir "Lituanicos". Be to, spaudoje yra užuominų, kad liepos 15 d. JAV Nacionalinės aeronautikos asociacijos atstovas dalyvavo "Lituanicos" starte ir linkėjo lakūnams sėkmės.

Bet tais laikais, matyt, buvo panašiai, kaip dabar: nepaisant kone visagalio popierizmo, tikras gyvenimas verda anapus biurokratų kabinetų langų, ir neretai pasitaiko, kad skirtingose stiklo pusėse kartais vyksta visai skirtingi dalykai...

Tad kol departamentų klerkai rašė, perrašinėjo, siuntinėjo, rūšiavo, dėliojo, nešiojo dokumentus, lakūnai ir juos supę žmonės reikalus tvarkėsi savo ruožtu: nei pernelyg viešindamiesi, nei slapstydamiesi. 

Nieko nuostabaus, kad liepos 15-ąją, šeštadienio ankstų rytą "Lituanicai" išskridus, abipus barikadų tęsėsi tie patys skirtingi procesai: lakūnai įsmeigė žvilgsnius užatlantės link, juos išlydėjusios minios dalijosi karštais įspūdžiais, o biurokratai sėdo pareigingai skrebenti naujų popierių. 

Liepos 15 d. Valstybės departamento memorandume užfiksuota, kad reaguojant į Associated Press pranešimą apie "Lituanicos" startą, nedelsiant susisiekta su Prekybos departamentu.

Šis patvirtino iš savo inspektoriaus Niujorke gavęs žinią, jog lakūnai tikrai išskrido, nepaisydami draudimo.  Prekybos departamento (manytina, Aeronautikos skyriaus) inspektorius dar pridėjo, kad jau svarstomos priemonės, kurių bus imtasi prieš Mr. Darius, kai tik jis parskris į JAV.

Memorandumo paskutinė pastraipa, manytina, nemenka dalimi nulėmė tai, kas nutiko vos po pusantros paros, kai "Lituanica" sudužo ir Jungtinės Valstijos ūmai... nusišalino:

"šis padalinys mano, kad bet kokie tolesni Valstybės departamento veiksmai turi būti derinami sulaukus Prekybos departamento pozicijos dėl sprendimo šiuo klausimu." 

Prie šio memorandumo vėl prisegtas pieštuku brūkštelėtas Valstybės departamento klerko raštelis:

"Liepos 17, 1933. Žiniai: lėktuvas sudužo Vokietijoje ir abu pilotai žuvo."

  

Ši, kol kas paskutinė žinoma "Lituanicos" skridimo įteisinimo procedūros grandis sykiu ir paaiškina svarbių dalykų, ir užmina naujų mįslių.

 

Visų pirma, akivaizdu, kad Valstybės departamentas užėmė rekomenduotą poziciją ir po katastrofos ėmėsi arba nesiėmė veiksmų, atsižvelgdamas į Prekybos departamento sprendimą.

Pastarasis tikrai svarstė sankcijas S. Dariui (matyt, ir S. Girėnui?): apie tai liudija ir liepos 16 d. žinutė The New York Times, kur iš spaudos konferencijos Vašingtone pranešama apie pradėtą tyrimą dėl galimo "Lituanicos" išskridimo incidento.

Taigi Prekybos departamento rekomendacija Valstybės departamentui bet kokiu atveju turėjo negatyvaus užtaiso, vilko tam tikrą teisinio kazuso šleifą, kuris negalėjo neatsiliepti formuojant JAV politinę nuostatą katastrofos atžvilgiu.

Galop tai atsiliepė netgi Lietuvos diplomatams, kurie iš pradžių nė nemanė imtis JAv orlaivio katastrofos reikalų. Pasiuntinybės Berlyne atašė B. Paliokas prisiminimuose tvirtina, kad pasiuntinys Jurgis Šaulys, iš vokiečių žurnalistų sužinojęs apie "Lituanicos" žūtį, pirmiausia reagavo taip: esą, jei ir žuvo amerikiečiai, dargi skridę be leidimo, tai mums čia tikrai nereikia skubėti kištis.

O visgi Lietuva įsikišo, ir dar kaip! Be abejonės, jai ir teko praryti šitą sprangią teisinę ašaką, kurios taip meistriškai atsikratė JAV. 

 

Tačiau kokios sankcijos buvo svarstytos Prekybos deprtamente? Kas konkrečiai grėsė lakūnams?

The New York Times antraštė skelbė, kad jie galėjo netekti pilotų licencijų. Tačiau tikslesnių žinių apie tai lig šiol nėra.

Bent kol kas JAV nacionaliniame archyve nepavyko atrasti net pėdsakų, kur "parpuolė" Aeronautikos skyriaus visa tyrimų - incidentų, avarijų, katastrofų - medžiaga. Vietos archyvarai negalėjo nė patarti, kas ir kur ją galėjo padėti.

Taigi taško čia nededame ir ... nežinome, kaip Jūs, bet mes vertiname tai kaip didžiausią intrigą tolesniam tyrimui JAV nacionaliniame ir kituose archyvuose.         

 

 II DALIES PABAIGA. TĘSINYS - III DALYJE.