Blogas

JURGIS KAIRYS: ką galime teigti drąsiai?

2013-09-17
ĮKVEPIA S. DARIUS, BET NE JO PASKUTINIS SKRYDIS

"Manęs klausia tankiai, daugiausia žurnalistai: ar lakūnu norėjai tapti todėl, kad įkvėpė Dariaus ir Girėno pavyzdys? Paprasti žmonės to neklausia," - sako Jurgis Kairys. - "Labai paviršutiniškai pažiūrėjus, jie yra mūsų garsūs lakūnai. Tuo metu aviacija turėjo milžinišką reikšmę. Lietuvai buvo puiki proga ir vieta susireikšminti. Bet man pati aviacija buvo įdomesnė negu tai, ką vadiname žygdarbiu. Ir atsakymą visada pasakau tokį: tikrai ne."

Taip lakūnas prabilo, kai jo paklausiau: "Jūsų nuomone, ką mes pamirštame, prisimindami "Lituanicos" istoriją: ką esame linkę prisiminti ir ko ne?" Jurgis Kairys žodžių nelaido, bet ir kišenėje jų neieško: per vieną valandą keliskart garsiai ištarė tai, ką daugelis linkę nutylėti, palikti tarp eilučių.

"Man daug svarbesnė Dariaus personalija: ką jis darė, kaip mąstė, kokį tikslą turėjo. Darius kaip žmogus visada buvo labai įdomus," - tęsia pašnekovas. - "Apie Girėną težinau, kad buvo akrobatinis lakūnas, darydavo šou. Bet apie Darių galėčiau pasakyt, kad jis buvo daug didesnė asmenybė nei tikiesi. Va, tai gali daryti man įtaką. Bet tik dabar, o ne tada, kai buvau vaikas. Labai svarbus, tarkime, Dariaus protestas kariuomenėje dėl kažkokių ten milžiniškų nesąmonių ar nesusipratimų. Koks to žmogaus gniuždymas, tų kariškių bukumas, nesupratimas ir kaip Dariui už juos svarbesnė yra pareiga! Juk jis išvažiavęs vėl norėjo grįžti į Lietuvą. Jis norėjo savo kraštą parodyti pasauliui. Bent tiek, kiek jis gali."

Netrukus šio pokalbio ištraukas galėsite pamatyti GALERIJOJE . O su lakūnu aptartų temų komentarus artimiausiu metu skelbsime BLOGE

 

TIKSLAS: KUO NAUDINGOS LAKŪNO-AKROBATO ĮŽVALGOS

Trumpas pokalbis su Jurgiu Kariui įvyko spontaniškai, jubiliejinių 2013-ųjų rugsėjo viduryje, jau nutilus "Lituanicos" 80-mečio fanfaroms.

Nesame dideli paradų mėgėjai. Neplanavome jokio proginio interviu.

Apskritai per keliolika metų, kiek esame pažįstami, apie "Lituanicą" niekada specialiai nesikalbėjome, - net tada, kai protarpyje tarp filmavimų (kurdami TV reportažus apie J. K. skrydžius po tiltais) Kaune lankėme Jaunutę  Darienę-Čižinauskienę (po kelerių metų ilgaamžė mirė). Tokio pokalbio nebuvo nė pastaraisiais trejais metais, kai tyrinėju su "Lituanicos" istorija susijusius archyvus Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV.

Kodėl nebuvo? Todėl, kad Lietuvoje ir svetur pažįstu žmonių, kurie šia tema domisi kur kas daugiau nei Jurgis Kairys. Todėl, kad jie gali nepalyginamai tiksliau, išsamiau komentuoti "Lituanicos" istorijos detales, kontekstus negu Jurgis Kairys.

Bet šiuokart šovė mintis Jurgio Kairio pagalba šiek tiek pasigilinti į specifinį, tyrimo atžvilgiu galbūt antraeilį, tačiau nepaprastai įdomų šios istorijos aspektą:

tai, ką sumanė ir įgyvendino Steponas Darius, talkininku pasikvietęs Stasį Girėną, balansavo ties žmogiškų galimybių riba.

Ką apie ribinę žmogaus veiką gali pasakyti istorikas, muziejininkas, archyvaras? Jis nieko panašaus neišgyveno, todėl pasitelkia vaizduotę. O tada tampa emocionalus ir ima dramatizuoti. Štai kodėl taip įprasta vos pradėjus kalbėti apie "Lituanicą" nuklysti nuo racionalaus pasakojimo ir imti aukštinti didvyrius bei jų antžmogiškus žygdarbius.

Visai kitaip kalba adekvatus žinovas, nestokojantis bent truputį panašios patirties. Kaip sakoma "nevyniojant į vatą", Jurgis Kairys yra vis dar gyvas vien todėl, kad daug kartų sėkmingai išbandė savo gebėjimų, organizmo ir lėktuvų galimybių ribas. Ribinės situacijos yra jo duona. Ir nors jo patirtys kitokios (neįmanoma lyginti modernaus akrobatinio šou ištobulintu lėktuvu "JuKa" ir navigacijos precizikos sunkiausiomis sąlygomis prieš 80 metų skrendant "Lituanica"), vis dėlto aviatoriaus logika ir užmojų psichologija šiek tiek panaši.

Ši sąsaja leidžia pašnekovui apie "Lituanicą" svarstyti iš kitų pozicijų: nedramatizuojant ir nemitologizuojant lakūnų galimybių bei galių.

Šiuo požiūriu ir buvo įdomūs aviatoriaus svarstymai: nešališki, nesuvaržyti, padikuoti vien asmeninės patirties ir savito matymo.

 

SITUACIJA: KĄ JURGIS KAIRYS ŽINOJO IR KO NEŽINOJO

Pokalbis vyko be išankstinio pasirengimo.
Prieš pokalbį ar jo metu nenaudojau gausios dokumentinės medžiagos ir net nesiekiau Jurgio Kairio su ja supažindinti, nes:

1) Jurgis Kairys nėra ir nebus istorijos tyrinėtojas; jis yra lakūnas praktikas, be to, akrobatas (netgi ne navigatorius);
2) Jurgis Kairys ar bet kas kitas per duotą laiką neįsigilintų į visą dokumentaciją, kurią sukaupiau per trejus tyrimo metus.

Prieš pat pokalbį Jurgiui Kairiui priminti pagrindiniai "Lituanicos" skridimo duomenys ir pateikti trys skirtingo mastelio Reicho žemėlapiai:

1) rytinio pasienio 1:300 000;

2) Stargrad-Stettin-Berlinchen regiono;

3) Kuhdamm apylinkių su pažymėta katastrofos vieta.

Iš gausiai turimų dokumentų į pokalbį atsinešiau tik oficialių tyrimų medžiagą: Brandenburgo oberprezidento Pranešimo ir Aviacijos pakomisės Akto bei jų Priedų kopijas. Pacitavau juos tik kelis kartus, kai prireikė konkrečiai koreguoti arba pildyti pašnekovo samprotavimus.

Įvertindami šias aplinkybes, pokalbį pateikiame būtent kaip vieno žmogaus požiūrį - laisvą asmeninę interpretaciją be pretenzijų į svarias išvadas, "tiesas".

Šiame pokalbyje kviečiame ieškoti ne atsakymų, bet galbūt naujai iškeltų klausimų, kurie ne tik gali, bet ir turi būti ginčijami.

 

TAD KĄ GALIMA TEIGTI DRĄSIAI?

Pokalbio su Jurgio Kairiu ištraukas rasite Bertos Tilmantaitės  sukurtose garso skaidrėse, kurias paskelbsime GALERIJOJE .

Planuojami tokie trys video: 

I - J. K. požiūris į žinomas, oficialiais tyrimais patvirtintas "Lituanicos" katastrofos aplinkybes;
II - jo svarstymai apie nežinomas aplinkybes, trūkstamus ar nuslėptus duomenis;
III - savarankiškos įžvalgos, nepriklausomas katastrofos aplinkybių vertinimas.

Trečiojoje dalyje išgirsite įžvalgą, kuri bent jau man nuskambėjo naujausiai:

"Suvokdami visą esmę ateinančių problemų, jie (Darius ir Girėnas - G. S. ) turėjo priimti sprendimą ir tūpti iki blogo oro arba iki kol nesutemo. (...) Nėra apie ką net kalbėti. Šitoj vietoj yra tikrai pavėluota su tūpimu. Ir tą galim teigti drąsiai. Reikėjo ieškoti galimybių tūpti tikrai anksčiau. (...) Aš manau, kad tą jie ir darė. Vat tą reikėtų pabrėžti: kad tą jie ir darė. Bet jie pavėlavo."

Ši paprasta įžvalga, kurią lakūnas per pokalbį pabrėžė bent tris kartus, paskatino grįžti prie navigacijos problematikos: iš naujo peržvelgti VDKM fonduose Kaune saugomus "Lituanicoje" buvusius žemėlapius, iš Vokietijos parsivežtas rytinės Reicho dalies naktinių aerodromų trasų schemas (kurių lakūnai "Lituanicoje" neturėjo) bei kai kuriuos rašytinius šaltinius iš Čikagos, JAV: su pasirengimu skrydžiui susijusią S. Dariaus korespondenciją, Lietuvos aeroklubo jam atsiųstus duomenis. Atnaujintas požiūris leido įžvelgti įdomių dalykų...

Greitai BLOGE - minėtos archyvinės medžiagos pagrindu parengti pokalbio su Jurgiu Kairiu analitiniai komentarai .

Tikimės, kad jie juolab pravers žiūrint šio pokalbio įrašus GALERIJOJE .