Blogas

Svarstant J. Kairio įžvalgas (I): informacija apie lemtingą regioną

2013-09-27

Jurgis Kairys , naudodamasis vien asmenine patirtimi ir bendromis žiniomis, pirmoje įrašo dalyje  pamini beveik visas pagrindines aplinkybes, kurias įprasta vadinti (arba sieti su) „Lituanicos" katastrofą lėmusiais veiksniais:

„blogas oras" - žemi debesys, pernelyg prastas matomumas, audra užsibrėžta kryptimi,
„pervargimas" - lakūnų fizinė ir pschologinė būklė skrendant daugiau nei 1,5 paros,
„informacija" - išankstinės ir momentinės žinios, navigacijai būtini ir turimi duomenys,
„kuro filtras" - lėktuvo variklio techninė būklė, galimi papildomi trikdžiai dėl užteršto filtro.

Įdomu, kad J. Kairys, skraidantis ties žmogaus ir lėktuvo galimybių riba, S. Dariaus ir S. Girėno galimybių ribą užbrėžė gerokai aukščiau nei panašios patirties neturintys žinovai - istorikai, archyvarai, muziejininkai, nepriklausomi tyrėintojai. Kiek tai adekvatu, nesiginčysime. Tačiau parūpo toks elementarus J. Kairio samprotavimas: ar S. Darius ir S. Girėnas turėjo galimybių išgyventi, t. y. ekstremaliomis sąlygomis rasti aikštelę avariniam nusileidimui? Teoriškai, galimybių buvo, o praktiškai?

Vadovaujamės nuostata, jog kiekviena nuomonė turi būti griežtai atskirta nuo archyvinio tyrimo ir laikoma nerelevantine, jei nėra ir negali būti pagrįsta patikimais dokumentais. J. Kairio iškeltą „informacijos", arba lakūnų informuotumo, klausimą pasirodė verta nuodugniau įvertinti.

Šiuo tikslu klausimą perfrazuojame, atribojame nuo meteorologijos (net detali prognozė per 1,5 paros galėjo tapti beverte; lakūnai teturėjo labai bendrą JAV Ūkio dpt. meteorologo James H. Kimball 1933.07.14 datuotą aukšto-žemo slėgio sričių schemą) ir susiauriname iki oro navigacijos:

1) kokią dokumentaciją S. Darius rinko ruošdamasis skrydžiui ir kokią lakūnai turėjo skrydžio metu, kokia buvo rasta „Lituanicos" kabinoje po katastrofos?
2) ar turėtoje dokumentacijoje yra informacijos apie regioną, kuriame atsidurta prieš katastrofą?
3) kaip tai galėjo įtakoti galimybes orientuotis ekstremaliomis sąlygomis, kontroliuoti savo padėtį bei judėjimą Vokietijos šiaurės rytuose (teigiama, Dancigo kryptimi) ir pakeitus kryptį į pietvakarius (kaip spėjama Akte, Berlyno kryptimi)?

ŠIO SVARSTYMO RIBOS IR ESMĖ

„Bloge" paprastai supažindiname su turima ir tebekaupiama, nuolat pildoma archyvine medžiaga: kur ir ką randame, kiek tai vertinga, kam reikalinga, kuo įdomu ir nauja.

Todėl čia APRAŠYSIME du dalykus: pirma, išvardysime, kokiais šaltiniais jau realiai galime remtis; antra, parodysime, kokių įžvalgų tie šaltiniai teikia. NEAPRAŠINĖSIME šaltinių detaliai, nes tam ir skirtas VU IF vykdomas mokslinis darbas su 2015-2016 m. planuojama monografija.

Trumpai tariant, didžiuma turimų archyvinių šaltinių leidžia daryti pagrindinę prielaidą, kad "Lituanica" lemtingame regione atsidūrė neplanuotai ir kad lakūnų galimybės orientuotis Stettin-Stargrad-Berlinchen-Soldin/ Kuhdamm, Rosenthal regione buvo artimos nuliui.

TAČIAU yra bent vienas žemėlapis ir aiškios užuominos kituose archyviniuose dokumentuose, kad ruošdamasis skrydžiui, S. Darius tą prakeiktą ruožą tarp Berlin ir Stargard mintimis perkratė dešimtis kartų. O kas, jei "Lituanica" vis dėlto skrido per/ pro Berlyną? Atrodo neįtikima. Bet ar tikrai galima tai paneigti?.. 

Maža to, turimi šaltiniai leidžia pridurti, kad minimas regionas siejosi su strateginės reikšmės Reicho zona: jau 1933 m. egzistavo neskraidymo zonų, vėlliau dar buvo paskelbta nauja.

Tačiau pastarosios - beje, oficialiuose tyrimuose nė žodžiu neįvardytos kliūtys lakūnams - jau kita tema. Čia paprasčiausiai pratęsime J. Kairio mintį: „Kai esi tikrai priverstas leistis, niekas nebesvarbu, jokios taisyklės, netgi draudimo zonos; tiesiog meti viską į šalį ir sutelki visas mintis į vieną - aš skrendu, aš valdau situaciją iki galo."

ŠALTINIAI

J. Kairys daro tą pačią prielaidą kaip ir Vokietijos bei Lietuvos oficialūs tyrėjai, Pranešimo bei Akto autoriai. Pvz., anot lietuvių Akto, prieš katastrofą „lakūnai (...) buvo priversti (...) pasukti atgal ir skrido (...) ieškodami nutūpimo vietų", o dėl tamsos bei blogo oro „padėtis buvo kritiška".

Manytina, kad tokiu kritiniu atveju - juolab įvertinant hipotetinį nestabilų variklio veikimą ir abiejų šalių tyrėjų minimą, bet, deja, argumentais nesutvirtintą kuro stygiaus faktorių - tapo gyvybiškai svarbūs turimi (arba ne) duomenys apie regioną, kur užklupo toji „padėtis".

Prieš skrydį rinktus, skrydin pasiimtus ir neturėtus dokumentus mėginsime aprėpti remdamiesi šešiomis šaltinių grupėmis:

I. J. Kairio paminėtos aplinkybės, t. p. ir orientavimosi sąlygos figūruoja abiejuose - Vokietijos ir Lietuvos - oficialiuose katastrofos tyrimuose: 1933.07.24 d. Brandenburgo oberprezidento institucijoje sudarytame, Reichsluftfahrtministerium tvirtintame ir vėliausiai 1933.08.01 per LR atstovybę Berlyne į Lietuvos URM atsiųstame „Pranešime apie avariją" ir ministro pirmininko J. Tūbelio sudarytos Tarpžinybinės komisijos (strumpintas pavadinimas) veikiausiai 1933.09.22 d. patvirtintame A. Gustaičio vadovaujamos pakomisės „Akte" (Lietuvos centriniame valstybės archyve - LCVA - išlikęs Akto originalas yra be datos; plačiai žinomas „Specialistų žodis" paskelbtas „Lietuvos aide" tik 1933.10.09 d.; Akto patvirtinimo data nustatyta iš posėdžių protokolų ir A. Gustaičio raportų).

II. Kartu su šiais oficialių tyrimų išvadų dokumentais - su Pranešimu ir Aktu - naudojame jų Priedų paketą (jis rastas 2012 m. rudenį neviešinamame privačiame archyve; išsami Priedų paketo analizė ir genezės versija paskelbta žurnale „Naujasis židinys-aidai" 2012 m. Nr. 7, 478-483 p. Šį žurnalo numerį pdf formatu galima nemokamai atsisiųsti čia ).

III. Stepono Dariaus iš anksto rinktus duomenis navigacijai Vokietijoje žinome iš jo susirašinėjimo su Lietuvos aeroklubu 1932-1933 m. (korespondencijos su LAK originalai iš Balzeko lietuvių kultūros muziejaus - BLKM - fondų Čikagoje, JAV).

IV. S. Dariaus planuotus maršrutų variantus per Vokietijos sausumą ar ties ja, t. p. svarstytus navigacijos būdus šiame regione žinome iš jo susirašinėjimo su JAV Prekybos departamento Aeronautikos skyriumi,t. p. iš JAV Valstybės departamento fondų bei Lietuvos diplomatų užrašų (BLKM, LCVA ir Jungtinių Valstijų nacionalino archyvas - JVNA - Vašingtone).

V. Duomenų apie lemtingą regioną ieškome tarp katastrofos vietoje rastų žemėlapių ir schemų, kurie buvo vokiečių perduoti Lietuvos žinyboms ir naudoti Vokietijos bei Lietuvos oficialių tyrėjų (Vytauto Didžiojo karo muziejus - VDKM - Kaune).

VI. Galiausiai, kaip galimai stokotos dokumentacijos ir de facto neišnaudotos vizualaus orientavimosi galimybės pavyzdį pateikiame lietuvių Akte paminėtos naktinės aerodromų trasos Berlin-Danzig(-Konigsberg) schemą (Brandenburgo žemės archyvas Berlyne).

Dar būtų galima pridėti VDKM fonduose ir ekspozicijoje esančius lakūnų skrydžio užrašus knygelėse, lentelėse, atskiruose lapuose. Tačiau jei juose ir būtų Vokietijoje, juolab į rytus nuo Berlyno darytų skaičiavimų, tai jie, matyt, būtų daryti naudojantis žemėlapiais (ir/ arba astrovigacijos būdais), todėl bent pradžiai siekiame aprėpti pastaruosius. Beje, abiejuose oficialiuose tyrimuose konstatuota (ir nepriklausomų tyrinėtojų neseniai patvirtinta), kad šiuose rašytiniuose šaltiniuose tikrai nėra lakūnų užrašų, darytų finalinėje skrydžio atkarpoje Vokietijoje. 

Vienintelis prie šaltinių nepaminėtas rašytinis dokumentas, kuriame skrydžio metu darytų užrašų „šiapus Berlyno" esą buvo, yra dingęs: tai - „Lituanicos" borto žurnalas (kitaip - dienynas, angl. log book). Tačiau šį tikrą ar menamą šaltinį aptarsime atskirai, specialiame „Blogo" įraše, atsižvelgdami į J. Kairio II-ąjį video  „apie nežinomas aplinkybes".

Galiausias tikslas - panagrinėjus (dar neIŠnagrinėjus jų, nes darbo dar - krūvos!) aprėptus šaltinius (kontr)argumentuoti J. Kairio III-iame video  išsakytą ir pakartotą aviatoriaus nuomonę. 

ĮSPĖJIMAS

Vien I ir II šaltinių grupė - oficialių tyrimų išvados ir priedai - aprėpia nemažai duomenų, su kuriais lig šiol „nesusigyventa". Jau prieš 80 metų rašyta: „Lituanica" nukrito skrisdama nelegaliai, nukrypusi nuo kurso, dezorientuota, klaidingai nustatytu aukštimačiu, pristigusi kuro, priversta leistis avariniu būdu... Bet visgi liežuvis taip nesiverčia. Skamba it šventvagiškai.

Sunku dabar tai svarstyti mums, sunku buvo ir 1933 m. vidurvasarį oficialiems tyrėjams - ypač lietuviams, vadovaujamiems A. Gustaičio. Matyt, turime „bėdą": į kraują įaugusį „margų sakalų" vaizdinį su audra-giltine ir piktu vokiečiu po krūmu.

Bet šaltinių badmetis baigėsi. Metas žvelgti į dokumentus atsiribojus nuo atminties paveikslėlių. J. Kairio padrąsinti, tai ir bandome daryti.

Tęsinys - čia .