Blogas

Svarstant J. Kairio įžvalgas (V): IŠVADOS apie lakūnų galimybes orientuotis Vokietijoje

2013-10-23

Pastarieji Blogo įrašai  - it tam tikras eksperimentas.

Iškart pradėdama temą „Svarstant J. Kairio įžvalgas", paskelbiau žemėlapio fragmentą , kuris ir be jokio teksto galėjo prilygti kone sensacijai.

Atrodė, galėjo. Bet pasirodė, kad negalėjo.

Žemėlapis - geras, vertas ypatingo dėmesio. Kaip, beje, ir kiti šaltiniai, vaizdai, tekstai, kurie dėl panašios vertės, kol nebaigta disertacija ir monografija, skelbiami fragmentiškai. 

Bet „eksperimento" esmė yra ne patys archyviniai duomenys, o jų percepcija.

NEMATOMAS ŽEMĖLAPIS IR KITI FANTOMAI

Kiek naujų duomenų, naujų idėjų suvokimą riboja atminties, vaizdinių, įsitikinimų, netgi tikėjimo ir vaizduotės filtrai? Ženkliai. Kartais - visiškai.

Tai, kas nauja, dažnai tarsi iš principo nematoma. Arba vertinama kaip nepatikima, įtartina, todėl ignoruojama.

Žodžiu, fragmentiškai paskelbtame žemėlapyje aiškiai matyti pirminis „Lituanicos" maršrutas per Berlyną, kurį, kaip aprašėme , S. Darius kelis mėnesius derino su Lietuvos aeroklubu (LAK), Karo aviacijos viršininku (KA) ir kuriame "Lituanicai" pagalbą siūlė vokiečių oro linijos „Deruluft". Berlyno link iš vakarų ateinanti maršruto linija už miesto kyla į šiaurės rytus. Įsižiūrėjus, miesto zonoje matyti raudonu, juodu rašikliu pažymėti naktiniai aerodromai. Tai yra Tas Žemėlapis, kuriame už Berlyno maršruto linija beveik tiesiai kerta lemtingą - skrydžio finalo ir katastrofos - regioną.

Jokiose studijose, schemose - nei XX a., nei XXI a. - šis „Lituanicos" maršrutas neegzistuoja. Viena vertus, nieko tokio: juk tyrėjams terūpėjo vėlesnės maršruto variacijos, galbūt labiau sietinos su faktiniu maršrutu.

Bet kita vertus, klaustina, kodėl nuo pat A. Gustaičio pakomisės Akto ir Priedų niekur neanalizuota, kaip S. Darius vėlesnį maršruto variantą (tarsi savo „kapitono liniją") brėžė perkeldamas toliau į šiaurę, prisiimdamas riziką naktį skristi ten, kur buvo įspėtas... neskristi?

Ligi šiol verčiau laikomasi įskibus sustabarėjusio požiūrio. Kai kas užuot žiūrėjęs į faktus porina, esą bepigu skelbti naujienas, kai „gavau tokias galimybes". Bet tiesa yra ta, kad norėdamas bet kas kitas galėjo visa tai taip pat sėkmingai „gauti". Tik norinčių kažkodėl nebuvo.

Fokusas tas, kad nemažai įdomiausių dokumentų visada buvo panosėje, Vilniuje ir Kaune. Taip pat ir Tas Žemėlapis su maršrutu per Berlyną ir Berlincheno apylinkes. Nematomas...

V ŠALTINIŲ GRUPĖ : VISAS ŽEMĖLAPIŲ IR SCHEMŲ ARSENALAS

Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) fond Spaudinių skyriuje „gavau" 22 žemėlapius iš „Lituanicos" kabinos.

Nors priimta jų kilme neabejoti, dėl tyrimo nuostatos - grįsti prielaidas ir juolab teiginius konkrečiais dokumentais - darau išlygą: 1) vokiečių ir lietuvių pareigūnų perdavimo-priėmimo aktuose nedetalilzuota, ar būtent šie dokumentai po katastrofos perduoti Tarpžinybinei komisijai Kaune; 2) nežinia, ar Tarpžinybinei komisijai vokiečiai perdavė viską; 3) ir ar viskas išliko; 4) todėl negalime būti tikri, kad turime tuos pačius dokumentus kaip 1933-iaisiais maj. Hatendorfo ir plk. ltn. Gustaičio vadovaujami oficialūs katastrofos tyrėjai, juo labiau patys lakūnai S. Darius ir S. Girėnas.

VDKM iš 22 žemėlapių 2 buvo neinventorizuoti. 3 suklijuoti į anksčiau minėtą, vokiečių oficialiame tyrime gerai išnagrinėtą ritinį su nubrėžtu maršrutu New York-London ir pažymėtais paskutiniais lakūnų skaičiavimais skrendant virš Atlanto. 

Išskyrus šį suklijuotą ritinį, visi žemėlapiai yra be jokių skrydžio metu paliktų užrašų.

Tik kai kurie kiti žemėlapiai yra su planavimo metu paliktais užrašais: linijomis bei lakoniškomis kompaso variacijos ir kurso žymomis. Tik linija iki Londono detaliau nagrinėta įvairiais aspektais - ši atkarpa, kaip matyti, S. Dariaus nuodugniai analizuota. Europos kontinentinėje dalyje - tik tiesūs ir labai, labai ilgi maršruto brūkšniai su kukliomis kurso nuorodomis.

Beje, „žemėlapiais" VDKM paketą vadinu sąlyginai, nes tarp 22 bent 4 yra schemos: kompaso variacijos, slėgio zonų ir 2 naktinių aerodromų trasų į vakarus nuo Berlyno.

Gerokai paslaptingesnėje saugykloje, privačiame archyve „gavau" puikiai (geriau nei kai kuriuose muziejuose) išsaugotą oficialių tyrimų Priedų paketą. Jame - dar 7 žemėlapiai iš oficialių tyrėjų arsenalo, pažymėti kaip Priedai I, VII, VII. Veikiausiai, vieni jų yra vokiečių oficialaus tyrimo Pranešimo priedai, susegti kartu su vėlesniais lietuvių Akto priedais.

Priedų pakete tarp 7 žemėlapių yra: 3 St. Olšausko „sinoptiniai žemėlapiai", 1 „Lituanicos" menamų maršrutų (1:7,500 000), 1 Vokietijos šiaurės rytų regiono (1:1,000 000), 2 katastrofos apylinkių topografiniai (fotokopijos su brėžiniais, be nurodyto mastelio).

Dar atskirai paminėtinas Priedas II su kpt. V. Morkaus braižyta katastrofos vietos schema.

Priedų pakete skrydžio maršrutas, juolab finalas Vokietijoje nedetalizuotas: tepateikta S. Dariaus planuota ir spėjama faktinė skrydžio linija ties Baltijos krantais (1:7,500 000) ir „Lituanicos" skrydžio paskutinė atkarpa Stargard, Berlinchen, Soldin, Kuhdamm/Rosenthal (be nurodyto mastelio).

Taigi visoje - VDKM ir Priedų paketo - dokumentacijoje „lemtingasis regionas" nedetalizuotas, jokių tarpinių vietovardžių prie finalinės atkarpos Vokietijoje nepažymėta. 

Tik Tame Žemėlapyje planuoto maršruto linija vingiuoja per „Lituanicos" agonijos ir žūties vietoves. Nors S. Darius jame „kapitono liniją" nubrėžė šiauriau, neatmestina, kad planuodamas skrydį jis mintyse nekart skrido ir „Berlyno linija", ir lemtinguoju regionu. Labai tikėtina, kad jį gerai įsiminė. Jei taip, tai ar praktiškai tuo pasinaudojo?

GALUTINĖ, VI ŠALTINIŲ GRUPĖ : JIE ŽINOJO IR TAI, KO NEŽINOJO

Čia paskutinįkart grįžtame prie J. Kairio praktinių pastebėjimų  (kurių jokie tyrėjai, neturintys ekstremalaus skraidymo patirties, ligi šiol nebuvo išryškinę!) ir apibendriname: kokios informacijos turėjo lakūnai, ar ta informacija buvo praktiškai naudinga ir, svarbiausia, ar ji galėjo padėti orientuotis Vokietijoje, ištikus krizei prieš katastrofą?

Argumentacijos santrauka: iš I-VI šaltinių grupių matyti, kad S. Darius iš pat pradžių ketino skristi maršrutu, kurio linija beveik tiesiai kirto lemtingu tapusį regioną Vokietijoje. Negavus radijo įrangos (ir galbūt pakrikus kitiems skridimo organizavimo reikalams), planuotą maršrutą Vokietijos sausuma jis perkėlė "aukščiau" į šiaurę, beveik Baltijos pakrante. Jis buvo įspėtas LAK ir KA, kad šiuo oro keliu skristi itin sudėtinga. Turėjo konkrečių duomenų apie Vokietijos šiaurės rytų specifiką, peržiūrėjo ir Stargard-Berlincheno-Konigsbergo N/M-Soldino regioną netoli Berlyno. Tuo remdamasis, jis prireikus galėjo neblogai numanyti, kokios čia kliūtys ir galimybės.

Vis dėlto VDKM fonduose ir privačiame archyve saugomų žemėlapių arsenale nėra nė vienos naktinių aerodromų trasos schemos į rytus nuo Berlyno. Tokią schemą parsivežėme iš archyvų Vokietijoje (VI šaltinių grupė ): Berlin-Danzig. Tačiau kaip tik tokios neradome „Lituanicos" dokumentacijoje.

Tai leidžia manyti, kad, viena vertus, už Stargardo pakeitę kryptį lakūnai praktiškai neturėjo galimybių rasti naktinės aerodromų trasos. Tai apsunkino po kurso pakeitimo ištikusią krizę ir paiešką vietos, tinkamos leistis avariniu būdu.

Bet kita vertus, „Lituanicoje" gal ir neturėjo būti jokios lemtingojo regiono naktinės aerodromų trasos. S. Darius buvo LAK įspėtas, kad net garantuota trasa per Hanoverį, Berlyną Danzigo link... kartais nedirba. Ypač... naktį iš sekmadienio į pirmadienį!

S. Darius nepaisė LAK, KA raginimo, nepranešė išskridimo laiko ir nepasinaudojo pažadu trasą specialiai apšviesti. Katastrofa įvyko liepos 17 d. po vidurnakčio, naktį iš sekmadienio į pirmadienį.

VIETOJE PABAIGOS: IŠVADOS

Įvertinus visa, kas čia ir anksčiau parašyta...

1. Pasikeitus sąlygoms, S. Darius savo atsakomybe pats sudarė kitą „Lituanicos" maršrutą Europos kontinentinėje dalyje - jį praminėme „kapitono linija".
2. „Kapitono linija" rizikingai ėjo Vokietijos pajūriu - ten, kur, kaip įspėjo LAK, skristi ir geriausiomis sąlygomis yra itin „nepatogu".
3. Už Stargardo dėl blogo oro „Lituanicai" apsisukus ir skrendant į pietvarkarius ištiko oficialiuose tyrimuose prieštaringai įvardyta „krizė", privertusi leistis naktį, avariniu būdu.
4. Lemtingas regionas siejosi su pirminiu LAK, KA maršrutu; tai galėjo padėti S. Dariui bent apytikriai orientuotis ir mėginti išlaviruoti į šį maršrutą priešinga kryptimi, Berlyno link.

Tokia prielaida bent iš dalies:

- paaiškintų J. Kairio pastabą, kad lakūnai pavėlavo priimti sprendimą leistis anksčiau , dar šviesiu paros metu (nebuvo kur leistis, jei iki tol skrista virš vandens; nebuvo ko leistis, jei krizė ištiko tik Vokietijos sausumoje, kurioje jau buvo tamsu);
- pagrįstų A. Gustaičio pakomisės Akto teiginį, kad lakūnai Vokietijoje ne klaidžiojo, o priversti blogo oro ir variklio trikdžių skrido Berlyno link;
- paneigtų vokiečių Pranešimo teiginį, esą Vokietijoje lakūnai buvo „visiškai pametę orientavimąsi".

Tačiau tokiu atveju liktų neišspręsti bent šie aspektai:

1) tik A. Gustaičio pakomisė ir tik nenurodydama šaltinio teigė, kad „Lituanica" Europoje pirmiausia pastebėta ties Stargardu Vokietijoje; Lietuvos ir Vokietijos oficialiuose tyrimuose užsimenama, esą Didžiąją Britaniją ir Olandiją šviesiu paros metu „Lituanica" negalėjo praskristi nepastebėta ir tik šia prielaida grindžiama versija, kad skrista šiauriau nei planuota - ne per Londoną, o per Škotiją; taigi maršrutas iki Europos kontinentinės dalies lieka nežinomas;
2) skridimo per Škotiją versija nepaaiškina, kodėl virš Atlanto iš pradžių „Lituanica" esą skrido Londono link ir tik po to suko šiauriau; t. p. ši versija neįtikina vertinant visą navigacijos dokumentaciją, kurioje maršrutas iki Londono įvairiopai detalizuotas, o pagalbinės linijos paliktos be detalių skaičiavimų; be to, ji neįgalina vertinti nuskristo kelio ir realių kuro sąnaudų bei likučio; taigi kuro likutis prieš katastrofą lieka nežinomas;
3) oficialūs tyrėjai išvadose neminėjo ir neįvertino aplinkybių, kaip S. Darius sudarė rizikingą maršrutą Vokietijos pajūriu; abiejų šalių tyrėjai sutarė, kad prieš katastrofą „lėktuvas tikrai ieškojo vietos tūpti", bet neišaiškino naktį esą ištikusios „krizės": anot vokiečių, tai buvo lakūnų klaidos - dezorientacija, klaidingai nustatytas aukštimatis ir pasibaigęs kuras, anot lietuvių, tai buvo techninės kliūtys - variklio trikdžiai;
4) jei darytume prielaidą, kad itin sunkiomis aplinkybėmis - dėl blogo oro už Stargardo apsisukus ir po to dar ištikus „krizei" - S. Darius sugebėjo lėktuvą grąžinti į LAK, KA siūlytą trasą Berlin-Danzig, tai reikštų, kad piloto meistriškumas buvo neišpasakytai aukšto lygio. Tačiau kartu tai reikštų, kad, kaip teigė lietuviai, „Lituanicos" variklio veikimas buvo neišpasakytai žemo lygio; arba, kaip teigė vokiečiai, dėl ankstesnių klaidžiojimų galbūt dar prieš Europą kuro sąnaudos buvo neišpasakytos. Abiems versijoms trūksta pagrindimo;
5) argumentacijos trūkius Vokietijos ir Lietuvos oficialioje dokumentacijoje liktų aiškinti nebent miglotu spėjimu, kad pirminėje tyrimų medžiagoje buvo neviešintų, dar nežinomų duomenų.

Turimų šaltinių pagrindu kol kas tegalima pagrįstai daryti prielaidą, kad apsisukę už Stargardo Steponas Darius ir Stasys Girėnas per 1,5 valandos trukusią agoniją Vokietijoje bent teoriškai galėjo vertinti padėtį pakankamai adekvačiai ir galbūt tada jau suprato, kas įvyks.

Tenka pridurti, kad šią riziką jie sąmoningai pasirinko dar prieš pakildami iš Niujorko, kai aplinkybių verčiamas S. Darius pakeitė skrydžio Europos kontinentinėje dalyje planą.