Blogas

"Lituanicos" dienyno paslaptis: nauja diskusija veda Kalifornijos link?

2013-11-27

Lapkritį kultūros žurnalo „Naujasis židinys-Aidai" tinklalapyje www.nzidinys.lt  paskelbtas rašinių ciklas apie „Lituanicos" transatlantinio skridimo dienyną. Šiais tekstais pratęsiau  www.plienosparnai.lt autoriaus Gintauto Kačergiaus pradėtą diskusiją.

Dienyno tema - viena prieštaringiausių „Lituanicos" istorijoje. O pats dienynas - pats mįslingiausias iš gausybės šio tyrimo turimų bei ieškomų dokumentų.

Intriga susirezgė dar 1933 m. liepą. Iškart po „Lituanicos" katastrofos dienynas išgarsintas kaip galimai svarbiausias įrodymas S. Dariaus ir S. Girėno žūties byloje. Tačiau tuo žinios ir pasibaigė: be kelių liudininkų Soldino miške, dienyno niekas, niekur, niekad nebeužfiksavo.

Todėl, kol nėra neginčijamų įrodymų, svarstant apie dienyną verta turėti omenyje, kad prie jo skliausteliuose visada rašome: (menamas) dienynas.

Diskusija: dienynas paneigtas ir reabilituotas

I dalyje  „Lituanicos" dienyno temos ilgametį eskalavimą bibliografijoje prilyginau atminties bei vaizduotės fikcijai ir pavadinau fantomu - vienu iš tų, kurie „vaidenasi" viešoje erdvėje minint prieštaringas istorines temas.

Vaiduokliai veisiasi tokiu principu: nepatenkinant žingeidumo šaltiniais, vietoje duomenų atsiranda pramanų.

Ir nieko čia naujo: man chrestomatine yra tapusi Lietuvos pasiuntinio Vašingtone Broniaus Kazio Balučio pastaba užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui, kurioje jis dar 1933 m. rugpjūtį įspėjo, jog negaudama tikrų žinių minia jų išsigalvos pati. Taip ir yra.

II dalyje  nagrinėjau G. Kačergiaus „Lituanicos" dienyno "nebūties" hipotezę. Ji ypač vertinga tuo, kad autorius pirmą kartą atidžiai ir iš esmės ieško dienyno Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM), tarp buvusių ir esamų eksponatų. Šitaip jis patikrina nuo seno bibliografijoje įtvirtintą (istoriografija nepagrįstą) versiją, kad dienynas 1933 m. iš Vokietijos atkeliavo į VDKM.

VDKM neradęs dienyno atitikmens nė pėdsako, autorius mėgina pagrįsti, kad jo čia ir neturi būti: toks dokumentas muziejui niekada neperduotas, o jei neperduotas, reiškia, išvis nebūtas.

Ar tikrai? Paskutinis loginis sąryšis pasirodė trapus. Tad juo labiau suintrigavo G. Kačergiaus hipotezės abu variantai (trumpai apie juos žr. apačioje*).

Ypač neatsargi pasirodė „Eltos" korespondentui Berlyne Viktorui Kaupui abiejuose hipotezės variantuose primetama kaltė prasimanius dienyną. Ak, kaip man kartais irgi norisi prikalti prie sienos kokį kaltininką! Bet negaliu to daryti, kol neturiu fundamentalaus pagrindimo. Tad net jei man labai norėtųsi, G. Kačergiaus įžvalga, esą dienynas yra V. Kaupo klaida ar prasimanymas, vis dėlto nesutampa su duomenimis mano tyrimo metu sukauptoje dokumentacijoje.

III dalyje  pateikiu naujų šaltinių ir (kontra) argumentų. Pasirodo, G. Kačergius atkartojo prieš 79 metus „Dienos naujienose" iškeltą hipotezę. Tik kitaip nei mūsų dienų tyrinėtojas, 1933 m. laikraštis nekaltino korespontento V. Kaupo: priešingai, spausdino jo interviu.

Vienintelė mano turima JAV pareigūnų dvejonė dėl dienyno egzistavimo (JAV atstovo Kaune Maurice L. Staffordo slaptas raportas JAV valstybės sekretoriui) yra susieta su būtent šia publikacija. Taigi pagrįsto dienyno paneigimo ir tada nebuvo, suformuluota vien ta pati dvejonė.

Dabar - dėl supainiojimo. Skrydžio dienyno supainioti su S. Dariaus dienoraščiu buvo absoliučiai neįmanoma, nes po katastrofos šio nebuvo nei Vokietijoje, nei Lietuvoje - iki lapkričio jis buvo JAV, taigi V. Kaupas jo nė iš tolo neregėjo. „Lituanicos" techninis pasas, išskyrus žodį „log" (Aircraft and Engine Log) su dienynu ir juolab jo citatomis išvis niekaip nesisieja.

Dėl spaudoje paskelbtų menamo dienyno "pramanytų" citatų irgi tenka nesutikti, nes V. Kaupas dėl statuso pasiuntinybėje bei išskirtinumo tarnyboje neturėjo galimybių savavališkai, „dramatizavimo tikslu" skleisti dezinformciją. Be to, be V. Kaupo skrydžio dienyną Soldino miške paliudijo vartęs krašto valdytojas Walteris Danzigas su konstebliu, kurio menine vaizduote drįsčiau rimtai abejoti.

Ir galop bene svarbiausia: spaudoje V. Kaupo išplatintose unikaliose menamo dienyno citatose paminėti vietovardžiai iš mano nagrinėto pirminio planuoto „Lituanicos" maršruto . Šis maršrutas visiškai neminimas oficialių katastrofos tyrimų medžiagoje, be to, V. Kaupo cituojami vietovardžiai yra ne tiesiog ant maršruto linijos, bet greta jos. Kaip įmanoma tai išgalvoti?

Klausimas atviras. Kur sprendimas?

Padėtis kebli, bet ne beviltiška.

Kai rezgasi argumentų kalba, visada kyla naujų minčių. Diskusija su protingu žmogumi tuo ir naudinga, kad suteikia progos perkratyti argumentų arsenalą ir padeda įžvelgti to arsenalo ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias grandis. Tai ir yra tyrimo variklis!

Šia prasme, G. Kačergiaus užvesta diskusija jau yra naši. Bet tai - ne viskas. YRA DU SVARBŪS DALYKAI.

Pirma, šioje diskusijoje deramai „apsišvietė" ligi šiol menkai težinomas ir tiesiog unikaliai nuvertintas „Lituanicos" istorijos liudytojas - „Eltos" korespondentas Berlyne Viktoras Kaupas. Apie jį daugiau parašyti mane įgalino ką tik parsivežti duomenys iš dr. Jurgio Šaulio (tuometinio Lietuvos pasiuntinio Berlyne) archyvo Pensilvanijos universitete, JAV .

Tačiau ir šių duomenų pasirodo besą per maža. Nauja archyvinė medžiaga ir nauji tyrimo klausimai verčia intensyviau kreipti mintis... Kalifornijos link. Būtent ten, vakarinėje JAV pakrantėje pokariu gyveno ir dirbo V. Kaupas. Ir spėkit, kas: nagi be abejonės, jis irgi paliko savo archyvą, kuris irgi yra bemaž netyrinėtas!

Pirmi kontaktų bandymai Kalifornijoje jau įvyko. Tačiau kol jie mezgasi toliau, visgi dera grįžti prie paties menamo dienyno. Taigi antra, šioje diskusijoje išryškėjo paties dienyno statuso klausimas: jei G. Kačergiaus hipotezę atmestume ir grįžtume prie tų kelių pirminių dienyno liudijimų, tai ką galėtume teigti visgi tikrai buvus?

Šio dienyno sąvoka bibliografijoje ir istoriografijoje yra gausiai minima, tačiau kaip reikiant neapibrėžta. Skirtingai vadinamas dokumentas (lėktuvo, kelionės, skrydžio dienynas, logbook, board book) niekur tiksliai neapibrėžtas: kur jis rastas, kaip atrodė, ar buvo kažkaip pavadintas, kiek jame buvo lakūnų prirašytų puslapių, kuo užrašai prasideda ir baigiasi?

Rašinių cikle nzidinys.lt  užsiminiau apie įdomią aplinkybę: būtent po „Dienos naujienų" iškelto klausimo dėl dienyno egzistavimo ši tema tarsi nukirsta, dienyno pėdsakai ima nykti.

Ir va čia yra toks vienas svarbus "FOKUSAS".

Kur dienynas yra tuo metu? Vokietijoje. O kur jis yra po to? Kaune? Ne, apie tai tikrų duomenų nėra.

Vėliau spauda mini kažkokius mistinius „Vokietijos vyriausybės atstovus", kurie svarbųjį dienyną neva atgabena į Kauną. Tačiau apie tokį perdavimą nerandu nė užuominos jokiuose dokumentuose, net Tarpžinybinės komisijos ar A. Gustaičio subkomisijos tyrimo medžiagoje. Todėl atsižvelgdama į šios dienos tyrimo būklę, teigiu: apie dienyną Lietuvoje nėra jokių patikimų archyvinių šaltinių.

Čia telieka paspausti G. Kačergiui ranką ir pritarti: kol kas nėra pagrindo teigti, kad dienynas kada nors atkeliavo į VDKM, tad nėra ko ir pasakoti, esą jis dingo iš VDKM. Mano prielaida (kol kas!) būtų tokia: Lietuvoje jo NEBUVO. Tačiau spausdama ranką turiu pridurti: kol kas nė vienas nežinome, kas ne Lietuvoje vis dėlto BUVO.

Pabaigai priminsiu tai, ką kartoju kiekviena proga: „Lituanicos" istorija prasidėjo ir baigėsi ne Lietuvoje, bet JAV ir Vokietijoje, todėl pirminių šaltinių verčiau dairytis ne Kaune.  

 

2012 m. lapkritį G. Kačergius iškėlė hipotezę (tiksliau, pats nežinodamas atkartojo 1933 m. spaudoje suformuluotą dvejonę) esą dienyno niekada nebuvo, ir pirmoje versijoje  teigė, kad dienyną pusiau tyčiomis „išgalvojo" ar iš dalies supainiojo, matyt, su S. Dariaus dienoraščiu, tuometis „Eltos" korespondentas Berlyne Viktoras Kaupas.

2013 m. spalį antroje versijoje  G. Kačergius patikslino, kad dienynas supainiotas ne su S. Dariaus dienoraščiu, bet su lėktuvo techniniu pasu. Autorius, deja,  V. Kaupo nereabilituoja ir netiesiogiai palieka jį itin nepalankiame kontekste (argi supainioti dienyną su techniniu pasu nebūtų jau neprilygstama kvailystė?).