Blogas

LITUANICA-3D (I): naujas metodas senoms mįslėms spręsti

2013-11-30
Kartu su grupe techninių konsultantų ir medijų specialistų rudenį pradėjome specifinį projektą: renkame ir trimačio (3D) kompiuterinio modeliavimo metodu praktiškai tyrinėjame lėktuvo „Bellanca CH-300 Pacemaker" bei jo modifikacijos, „Lituanicos" dokumentaciją. Orlaivio tyrinėjimui naudojame ir daiktinius šaltinius - t. y., iki mūsų dienų išlikusias „Lituanicos" nuolaužas.

Trimatis dokumentalus lėktuvo rekonstravimas pagrindiniame, ilgalaikio mokslinio tyrimo projekte paminėtas kaip galimas alternatyvus metodas. Svarbu pabrėžti, kad šiuo metodu sprendžiami tie techniniai klausimai, kurie tiesiogiai susiję su svarbiomis istoriografijos mįslėmis.

Greta archyvinio tyrimo pasitelkus alternatyvų 3D tyrinėjimą, pirmą kartą mėginama patikslinti: kas iš tikrųjų po 1933 m. liepos 17 d. katastrofos nutiko su lėktuvo nuolaužomis? Kokios lėktuvo dalys buvo pargabentos į Kauną ir kurios liko išblaškytos (išgrobstytos?) Soldino miške? Kiek, tokiu atveju, lėktuvą techniškai ištyrė Vokietijos ir Lietuvos oficialūs tyrėjai? Kaip techninė eskspertizė įtakojo oficialių tyrimų rezultatus?

Projektą pradėjome, nes archyvinių duomenų trūksta, jie yra neišsamūs ir/ arba prieštaringi. Po oficialių tyrėjų ir nepriklausomi „Lituanicos" tyrinėtojai teskelbė fragmentiškų iniciatyvų, visapusiškų dokumentalių analizių nevykdė ar bent nepublikavo. Taigi per 80 metų žinių ne kažin ką tepadaugėjo.

Suprantama, vykdydami projektą atsižvelgiame į laiko tėkmės nulemtą force majeure: dirbame su lėktuvo likučiais, kurie mus pasiekė dar labiau sunykę negu 1933-aisiais ar netgi 1983-aisiais. Bet kaip tik dėl to ir manome, kad šio darbo nebedera atidėlioti.

Konkretūs žingsniai didelių tikslų link

Sėkmės atveju, per kelis etapus ketiname „nušauti tris zuikius":

1) Užpildyti archyvinių duomenų spragas (pvz., neaptiktas Tarpžinybinės komisijos protokole minimas trūkstamų lėktuvo dalių sąrašas, nėra iš Vokietijos gautų dalių tikslių sąvadų);
2) Patikrinti bibliografijoje įsigalėjusias versijas ir apytikrius duomenis (pvz., „vokiečiai pradangino lėktuvo nuolaužas, nes slėpė nusikaltimo pėdsakus"; „Lietuvos valdžia iš pradžių iš Vokietijos gavo pusę lėktuvo, po protesto atgavo du trečdalius");
3) Rekonstrukcijas ir vizualizacijas naudoti kitoms duomenų analizėms ir interpretacijoms (pvz., lėktuvo kryčio, katastrofos aikštelės rekonstravimui ir kt.).

Gruodį baigsime pirmąjį rekonstrukcijų etapą.

Ta proga  gruodžio 9 d. planuojamas pirmų rezultatų pristatymas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune (informacija apie renginį - rubrikoje GREITAI).

O tinklalapyje pradedame specialią įrašų - tekstų, garso skaidrių, audiovizualinių klipų - seriją, kurią tęsime iki metų pabaigos.

GALERIJOJE skelbiama meninė režisieriaus Artūro Bukausko ir kompozitoriaus Tito Petrikio interpretacija : menininkų vaizduotėje "Lituanica" kinta kaip atminties, paveldo ir istorinio tyrimo objektas. Netrukus šį sąmoningai dramatizuotą "MITĄ NR. 688E" palyginsime su animuota dokumentinės rekonstrukcijos versija, kuri mus kaktomuša suves su duomenų problema...

O BLOGE pirmiausia pristatome pačią esmę: kas, ką, kur, kaip daro ir ypač - kodėl.

Startas: siekiame 100 %, pradėjome nuo nulio

Pirma mintis apie „Lituanicos" trimatę rekonstrukciją kilo pačioje tyrimo pradžioje 2011 m., studijuojant oficialių katastrofos tyrimų - išvadų ir priedų - medžiagą.

Jau tada tapo akivaizdu, kad, kaip ne keista, lėktuvas nagrinėtas tik fragmentiškai arba išvis nenagrinėtas: vokiečiai pasitenkino apžiūra katastrofos vietoje ir jau kitą dieną krovė nuolaužas sunkvežimin, išgabenti geležinkeliu į Kauną; lietuviai pateikė variklio ekspertizę, bet apie kitų dalių apžiūrą tik užsiminė ir jos neaprašė, be to, atsisakė į Kauną iš JAV pakviesti „Lituanicos" techniką Viktorą Jesulaitį, o patį sudaužytą lėktuvą tyrimo metu eksponavo muziejuje, tik baigus tyrimą jį perkėlė į Aviacijos dirbtuves (ar neturėtų būti atvirkščiai?).

Nieko nuostabaus, kad žmonių atmintyje, publicistikoje, memuarikoje „Lituanicos" nuolaužos apaugo įtarimais, spėjimais, mitais: jose buvę ir kulkų žymių, ir netgi pačių kulkų...

Tačiau vis dėlto nuostabu, kad šiemet, taigi per „Lituanicos" skrydžio 80-metį, susirinkę Lietuvos aviacijos muziejuje (LAM) Kaune turėjome konstatuoti: deja, neturime ne tik lėktuvo nuolaužų tikslių sąvadų, aiškaus katastrofos vietos paveikslo, bet netgi paties lėktuvo brėžinių. O tai reiškia, kad nežinome, kokia buvo „Lituanica"!

LAM aptarime spalį dalyvavo „Lituanicą" techniniu požiūriu bene daugiausiai tyrinėjęs LAM istorijos sk. vedėjas, daugelio knygų autorius Gytis Ramoška, „Lituanicos" pirmųjų trimačių projekcijų autorius, dar 1993 m. išleisto (bene vienintelio) „Lituanicos" modelio žinovas ir kritikas Saulius Štulas, aviacijos istorijos temų gvildentojas, www.plienosparnai.lt tekstų autorius Gintautas Kačergius, LAM direktorius, su aviamodeliuotojais ryšius palaikąs Remigijus Jankauskas,VšĮ „Big Adventure" vadovas, „Lituanica-3D" kompiuterinio modeliavimo grupės vadovas Eduardas Silva ir šią „košę" užvirusi tarptautinio archyvinio tyrimo autorė Gražina Sviderskytė.

Bergždžiai nesigąsdinome tuo, ko nėra. Pradėjome nuo to, kas yra: 1934 m. Aviacijos dirbtuvėse Kaune darytas „Litaunicos" brėžinys, S. Štulo projekcijos, G. Ramoškos grafiniai eskizai. Nuolaužas dar pernai profesionaliai fotografavome VDKM restauravimo dirbtuvėse, kai buvo perdaroma „Lituanicos" ekspozicija. Archyvinius dokumentus atsirinkome iš jau turimos archyvų šūsnies.

O toliau jau daug kas priklausė nuo E. Silvos ir jo komandos. Laimei, požiūris sutapo: rekonstrukcijos procese jo vadovaujami kūrėjai siekia dokumentalaus tikslumo, nelinkę retušuoti „baltų dėmių" ir ieško patikimų duomenų. E. Silva pabrėžia, kad jo grupė yra atvira ir aktyviai ieško duomenų įvairiuose forumuose bei kontaktų aviatorių draugijose. 

Žinoma, toks darbas nepadaromas greitai. Tačiau greitai nepadaromas joks didelis ir prasmingas darbas.

Tęsinys - čia .