Blogas

2014-ieji: startinė pozicija ir perspektyvos

2014-01-22
Tokią "Lituanicą" matote pirmą kartą.
Ir tai - toli gražu ne viskas, ką siekiame ištirti, atkurti ir parodyti.
Tai tėra dalis atvaizdo, kurį pradėjome kone po pikselį lipdyti pernai ir kurį šiais metais, gal jau iki pavasario, atskleisime iki galo.

Dvi "Lituanicos" trimatėje erdvėje

2014-ieji įdomūs tuo, kad juos pradėjome it įskrieję tramplinu - tai yra, 2013 m. pabaigoje sėkmingai įgyvendinę projekto "LITUANICA-3D" pradinius etapus.

Gruodis buvo neapsakomai įtemptas. Mat lapkritį pagaliau pritaikę efektyvų ir patikimą būdą skaitmeninėms rekonstrukcijoms kurti (suderinę trimatį skenavimą ir modeliavimą) siekėme jį įtikinamai pagrįsti konkrečiais darbais.

Rūpėjo ne tik eilinįkart pastūmėti priekin tyrimą, bet ir pateisinti bendradarbiaujančių partnerių - visų pirma, Vytauto Didžiojo karo muziejaus (kuris jau kelerius metus suteikia galimybes dirbti su vertingais eksponatais), t. p. kitų muziejininkų, archyvarų, restauruotojų, istorikų, rėmėjų (šiuo atveju, Kultūros rėmimo fondo) - ir tinklalapio skaitytojų pasitikėjimą.

Pasidžiaugėm, kad pavyko.

O dabar tikimės, jog tęsime bendradarbiavimą toliau, nes:

1) metodas absoliučiai pasiteisino,

2) panauda garantuota 100 %,

3) projektas "LITUANICA-3D" juda toliau ir bus deramai išplėtotas tolimesniais etapais.

Kol finansiniai 2014-ieji metai įsibėgėja, šiuo metu, sausį, tęsiame lapkričio-gruodžio įdirbį.

I. Pagal rašytinius, vaizdinius ir daiktinius šaltinius (dokumentus, nutoraukas, kino kroniką, nuolaužų matavimus ir papildomus duomenis) dar turi būti tobulinama pernai beveik baigta bazinė "Lituanicos" projekcija. Tai - jau maždaug toks lėktuvas, kokiu skrido S. Darius ir S. Girėnas (skamba keistai, bet tiksliai: lig šiol NEŽINOMOS šio orlaivio tikslios detalės!). Ir tai yra pirmoji iš dviejų  skaitmenizuotų "Lituanicų", kurios tyrimui reikalingos "gyvos" trimatėje erdvėje.

II. Skridusio orlaivio projekciją naudodami kaip karkasą, kompiuteriu modeliuojame, iš skenuotų trimačių nuolaužų tarsi konstruojame antrąją, sudužusią "Lituanicą". Beje, įdomu, jog tuo nušauname du zuikius: kartu vyksta ir lyginamoji skridusio bei sudužusio orlaivio analizė. Ši konstrukcija, kaip matyti, dar pasistūmėjo, bet galutinio rezultato tenka siekti labai kantriai.  

Relikvijų dėlionė - įdomesnė už "lego"

Skenuotų nuolaužų turime pakankamai daug. Išties, likę skenavimai jau nebegraso sąnaudomis ir apimtimis.

Tačiau didesnis iššūkis dabar yra tas, kad netgi tiksliai nuskenuotos dalys - tai ne "lego" kaladėlės, kurias nusiperki kartu su instrukcija ir sudėlioji laisvalaikiu, nesukdamas galvos.

Šiuo atveju jokios instrukcijos nėra. Nėra netgi finalinio paveikslo, piešinio! Vien pabira netaisyklingų nuolaužų krūva.

Turimi skenai, kaip ir originalios "Lituanicos" nuolaužos, kol kas yra dar neištirtos relikvijos (kaip rašiau ir pagrindžiau preitą kartą ). Jas dar reikia identifikuoti.

Nors kai kurios sudužusios "Lituanicos" dalys abejonių visai arba beveik nekelia, didžiuma visgi yra pernelyg smarkiai deformuotos, sudarkytos arba gabalais išmėtytos, dalimis prapuolusios (kaip nesyk minėjome, nemažai lėktuvo dalių yra dingę, tačiau kiek, kokių tiksliai - kol kas neaišku).

Be to, kiekybiškai vertinant, dauguma nuolaužų yra nedidelės, mažos ir visai smulkios. Visų jų tyrinėti net nėra prasmės, bet įdėmiai jas peržiūrėti visgi verta.

Taigi šią savaitę rinksimės dar kartą: šį sykį - su Gyčiu Ramoška ir Algirdu Gamziuku, kurie "Lituanicos" duženas, draiskalus pažįsta dar nuo 1983 metų, kai kūrė ilgametę VDKM "Lituanicos" ekspoziciją (apie tai irgi rašiau praeitą kartą ) . Deja, tuomet apie panašias rekonstrukcijas šiems aviacijos istorikams, aišku, nekilo net jokios nuojautos. Bet visgi kaip gerai, kad specialistai turi intereso ir naujoms, dabar mūsų įgyvendinamoms idėjoms ir sėda spręsti galvosūkių kartu...

Veikiausiai identifikavimo "sesijų" dar prireiks ne kartą. Nieko tokio. Pakentėsim, palauksim. Ir jei išsiversime su vietos specialistais, tai sakysim, kad bus dar gana paprasta.

Tačiau gal teks pripažinti, kad metas kreiptis pagalbos į užsienio specialistus?

Trūksta pinigų? Pinigų NĖRA! 

Kad ir kaip būtų, jokių išankstinių nuostatų (kaip visada!) neturime ir projekto "LITUANICA-3D" ribų iš anksto griežtai neapsibrėžiame. Jei reikės siauros specializacijos "Bellancos" istoriko, tai tokio ir ieškosime. Ir kažkur, nors ir praeitame įraše minėtuose Havajuose, tokį būtinai apklausime.

Skamba, ko gero, neįtikinamai. Suprantama. Tad mes būsim drąsesni ir už Jus užduosime klausimą, kurį visada norite, tik neišdrįstate iškelti.

"Kaip tai padarysite? Ko labiausiai reikia tokiam tyrimui kaip šis? Turbūt labiausiai reikia pinigų?"

Na... Ne. Jų niekada, niekur ir niekas neturi. O kas jų tikrai turi, tas tokių tyrimų nedaro, mieliau neria iškart į gelmes prie "Titanic" Atlante arba, va, į Marianų lovį  Ramiajame vandenyne... Ir mes taip norim. Bet žiūrim, ką turim.

Taigi Tokiam Tyrimui kaip šis pirmiausia reikia Tyrinėtojų. Ir žinot ką? Kol kas čia jų yra. Dar daugiau: jei sėkmė visai nenusigręš, jie žada čionai likti!

Jei kažkas vis dar niekaip nesupranta (o tai visai nestebintų, nes kartais mums ir patiems keista), kokiomis paslaptingomis "gamtos jėgomis" padarome visus šiuos darbus ir dar drįstame skelbti planus metams į priekį - jei tai tikrai neaišku ir tikrai įdomu, tai siūlau perskaityti knygą "Paskutinė Antuano de Sent-Egziuperi paslaptis" (apie Luc Vanrell ir Philippe Castelano tyrimą).

Vis galvoju, kad vertėtų paskelbti atskirą įrašą apie šioje knygoje aprašyto prancūzų tyrimo ir čia, mūsų patiriamų nuotykių sąsajas. Jų pakankamai daug. Ir beveik visos jos yra, jei leistumėt taip išsireikšti, bjaurios. Kažkodėl tokie ir panašūs tyrimai (kuriuos daro paprastesni mirtingieji nei James Cameron) nepadaromi spragtelėjus pirštukais, bet iškenčiami tyliai, kartais - sukandus dantis. Matyt, taip tiesiog turi būti... 

Kiti planai ir lūkesčiai 2014 metams

Kaip jau skelbta kitose atnaujintose skiltyse  ("Greitai", "Radiniai", "Tyrimas"), šiemet paraleliai jau pradėjome dar du tyrimus. 

Pirma, "Bloge" skelbtos analizės (ciklo "Svarstant J. Kairio įžvalgas" ) pagrindu su VU Gamtos mokslų fakulteto dviem mokslininkais vystome tarpdisciplininę studiją apie "Lituanicos" skrydžio sąlygas katastrofos regione, galbūt ir platesnėje Vokietijos, Lenkijos teritorijoje. Tikėtina, kad, susipažinus su kitų disciplinų žinovams prieinamais 1933 m. vidurvasario šaltiniais, plėsime aprėptį iki Atlanto ir Šiaurės Amerikos...

Antra, Lietuvos nacionaliniame muziejuje nuodugniai skaitomas diplomato dr. J. Šaulio  dienoraštis (primenu, kad 2013 m. rudenį Pensilvanijos universitete Šaulio asmeniniame archyve peržiūrėta jo korespondencija; taigi 1933 m. pasiuntinybės Berlyne užkulisiai jau gerokai "nušvito"...). Tikėtina, kad ten dar atsivers naujų šaltinių. 

Ir dar, beje, kaip lapkritį "Bloge" minėjau aprašydama "Lituanicos" dienyną-vaiduoklį , kybantį tarp būties ir nebūties, toliau klibinu galimybes pasiekti V. Kaupo archyvą Kalifornijoje. Yra kontaktai, pasiekti žmonės, tetrūksta mažutės kibirkšties, kaip visada sėkmės, dar truputį sėkmės ir...

Žodžiu, 2014-ieji prasidėjo.

Aišku, kad jie bus dvejopi: sunkūs ir įdomūs. Jie jau tokie yra.

SEKITE NAUJIENAS!

Čia Jūs galite jas sužinoti PIRMI.  

Štai dar vienas vaizdingas argumentas: