Blogas

Jay SAKAS: Where were you 16 years ago? - "Kur buvai prieš 16 metų?"

2014-02-27
Nors klausimą gavau asmeninio elektroninio pašto adresu, esu linkusi jį peradresuoti visiems, kas skaito, galvoja ir supranta: "Kur TU buvai?"

Klausimas juolab aktualus, nes kai kas, ypač interneto anonimai, nesiliauja galąstis liežuvių į svetimą kūrinį, sumanymą, vos paviešintą iniciatyvą, įsuktą projektą. Kadangi "Lituanicą" it prakeiksmas 80 metų lydi nesusipratimai, netikslumai, neaiškumai, neapsižiūrėjimai ir aplaidumai, tai šia tema ypač "drąsu", mažne įprasta dėl bet kokio krustelėjimo pakelti balsą toli per pusšimtį decibelų. Jay Sakas - įtartinas. G. Sviderskytė - įtartina. Žiū, Lietuvos aviacijos istorijos mėgėjų forume šen bei ten kažkieno per ilgas išgaląstas palikęs seilėtą šleifą, prie šio prilipę adekvatūs komentarai, o administratoriai aistruolius tramdo it hormonų iškvaišintus aštuntokus. Et!.. Šitame tinklalapyje to nebus. Malonėkime persikelti bent į magistrantų auditoriją.

Taigi klausimas tinka kiekvienam: kur AŠ buvau? Ką veikiau, kai kitas audė mintį, ruošėsi, ryžosi atlikti tą ar aną? Kodėl jis tai padarė? Jei reikalo būčiau ėmęsis aš, kaip būtų pavykę? Ar dabar jis mane peiktų? Ir kodėl, pavyzdžiui, prieš 16 m. nesiėmėme įdomios veiklos kartu?

Hmm. Na, aš prieš 16 metų dirbau televizijoje, mokiausi prancūzų kalbos ir buvau per žingsnį nuo savojo rubikono (įtraukusio skraidymo, šeimos, pirmo savo dokumentinio filmo, netekties, knygos, sūnaus). Tada "Lituanica" man tebuvo tai, kas įsiminė nuo vaikystės: simbolis, ikona, dailiai įrėminta sena nuotrauka ant giminaičių buto sienos. Du veidai, vienas vaizdinys - panašiai kaip mano močiutė ir senelis giliai įstrigę, įsipynę mano DNR spiralėn. Be kita ko, prieš 16 metų dar buvo treji metai iki mano pirmos kelionės į JAV, kai šis "Galimybių-lendas" ėmė veikti magnetiškai lyg Neringa: nenuvažiavus bent kartą per metus pasijunti it kažko trūktų...

Deja, niekaip nebuvo įmanoma paskubinti laiko. "Lituanica" mane rado pati, tam tikroje vietoje, tam tikru metu. DABAR.

Ir tai puikiai supranta klausimo autorius - Julius (Jay) Sakas, aviatorius iš JAV vakarinės pakrantės, Vašingtono valstijos.

Su juo susisiekti bandžiau 2011-aisiais, ilgalaikio tyrimo pradžioje, kai Jay Sako projektas  buvo "gyvas". Šiemet paraginus geros valios tautiečiui iš Facebook'o, pakartotinis kontaktas pasisekė, pagaliau susisiekėme. Dėl žemiau išdėstytų priežasčių smagu buvo pasilabinti. Bet reikia tikėtis, kad praėjus 16 metų nuo J. Sako misijos pradžios ir kone porai metų po pabaigos vis tiek dar galėsime šį bei tą nuveikti kartu.

Toks kontaktas galėtų būti nauja grandis projekte "LITUANICA-3D" , kuris per sausį-vasarį pajudėjo lėktuvo nuolaužų trimačio skenavimo pabaigtuvių link.

Kaip minėta praeitąkart , dabar mums didžiausias iššūkis - identifikuoti sumaitotas nuolaužas, neturint tikslių brėžinių. 

Taigi kiekvienas patyręs "Bellancos" žinovas yra labai svarbus.

(Eduardo Silvos piešinyje - nuolaužų skenų aptarimo Kaune aidai)

 

Oro linijų veterano "misija neįmanoma"

Jay Sakas - neabejotinai įdomi asmenybė.

Emigrantų iš Lietuvos vaikas, aeronautikos mokyklos absolventas, civilis instruktorius JAV karinėse oro pajėgose, eilės tipų keleivinių orlaivių pirmasis pilotas. Na, bet maža to: sparnuoti žmonės juk nūnai ne retenybė (jei tai pernelyg literatūrinis argumentas, prisiminkime kad ir Bloge minėtą A. Banionį - gydytoją aviatoriaus siela, beje, irgi iš Vašingtono valstijos, tik su gerokai mažesne skraidymo patirtimi).

Bet va: net 16 gyvenimo metų (turbūt tiksliau būtų rašyti, 16-os metų atostogas bei laisvadienius) Jay Sakas paaukojo nutrūktgalviškai idėjai - nusipirkti lėktuvą "Bellanca" (!), atkurti "Lituanicą" (!!) ir užbaigti S. Dariaus ir S. Girėno skrydį (!!!).

O, čia tai bent.

Iškart - dvi įdomybės (neskaičiuojant tos, kad "nusipirkti "Bellancą" skamba panašiai kaip "sutaupyti skrydžiui į TKS"):

  • pirma, mūsų išmanus skaitytojas juk puikiai supranta, kad visiškai atkurti "Lituanicos" negali niekas - nei J. Sakas, nei V. Kensgaila, nei mums taip brangus projektas "LITUANICA-3D". Jei nėra modifikuoto orlaivio tikslių brėžinių , tai tuo viskas ir pasakyta; dėl to projekte "LITUANICA-3D" siekiame kiek galint dokumentalios mastelinės skaitmeninės rekonstrukcijos ir joje ketiname išryškinti neišspręstas "baltąsias dėmes", o J. Sakas skraidančios replikos užmoju buvo dar labiau apribotas, nes veikiančių dalių visų, visai atkartoti praktiškai neįmanoma;
  • antra, taip pat aišku yra tai, jog pakartoti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio tikrai niekas nenorėtų, o jei norėtų, tai vis tiek negalėtų. Visi tekstai bei kalbos apie besiveržiančius sekti mirtinais didvyrių pėdsakais yra mažumėlę netikslūs: galima priminti, pagerbti, su metaforiškomis išlygomis pabaigti "Lituanicos" skrydį, bet pakartoti - niekaip. Kol tiriamas faktinis maršrutas , sunku kalbėti net apie dalies skrydžio atkartojimą.

Bet kad ir kaip ten būtų, J. Sakas tapo šios didžios, sunkiai protu aprėpiamos idėjos įkaitu. Užsidegęs, atsidavęs vykdė vieną užduotį po kitos ir, kaip pats laiške rašo, priartėjo ligi tikslo pusiaukelės. O tada nutiko labai banalus dalykas: pritrūko pinigų.

J. Sako teigimu, jo įsigyta "Bellanca" buvo pritaikyta skraidyti Aliaskoje. "Lituanica" - juolab savotiška "Bellancos" modifikacija. Taigi reikėjo perdarytą lėktuvą išardyti ir vėl perdaryti. Specifinių dalių projektavimas, gamyba ir procesą lėtinantis amžinas brėžinių trūkumas išėdė projekto biudžetą. Anot J. Sako, paskutinė viltis buvo toliau perdarinėti lėktuvą, jį pardavus kitam savininkui. Bet net tokiu atveju skristi per Atlantą jau būtų buvę neįmanoma. Misijos teko atsisakyti...

Nieko tokio. Vien toks bandymas vertas dėmesio - ypač, jei varomas idėjos uždegtos vidinės energijos, o ne tuštybės. Pozityvus įspūdis susidaro kad ir dėl to, jog per keliolika metų J. Sakas tepagarsėjo besidominčiųjų sluoksniuose ir, kaip atrodo, nei pats veržėsi viešumon, nei kitų buvo išgarbintas. Anksčiau veikęs "amerikoniškai elementarus" jo projekto tinklalapis dabar, regis, nebeprieinamas. Google.com platybėse turbūt išsamiausiai - šiltai ir kukliai - J. Sako projektą aprašė pilotė ekskolegė, rašanti knygas apie aviaciją (panaudota J. Sako nuotrauka - irgi iš Karlene Petitt Blogo ). 

Kita vertus tenka pridurti, kad nuo pernelyg romantizuotų vertinimų susilaikome. Taip sveriant, lengva apsigauti. Mat informacijos amžiuje jau nė vienas, visiškai joks autorius negali nei girtis, nei teisintis kuklumu: jei nėra plačiau žinomas, jis gali būti apkaltintas "projektžudyste". J.Sako alibi galėtų būti nebent faktas, kad XX a. pabaigoje dėl tokio požiūrio dar buvo galima ginčytis. XXI a. įsibėgėjus - deja, jau nebe.

"Lituanica" pagal Jay Sakas

Kadangi kitur nepavyko rasti konkretesnių duomenų apie J. Sako projektą, drįstu paskelbti dalinę per 16 m. atliktų darbų santrauką. Nors ji abstrakti, visgi mūsų dėmesį iškart patraukia, pvz., "originalios važiuoklės atkūrimas". Kaip tik "Lituanicos" važiuoklės kai kurios dalys tapo galvosūkiu tikslinant bazinį trimatį "Lituanicos" modelį; mums reikia daugiau duomenų! Taigi J. Sakas rašo:

The areas that I had to modify were as follows:

Wing tip extension
2 new Fuel bays
2 new fuel tanks
Oil Tank
Lift strut connections to gear
Return gear to original design
Tail wheel instead of tail skid, (for safety)
Fuselage alignment

Engine mount to accept the Wright 970M
Rebuild the Engine
New Speed ring
New exhaust system

These are some of things I did for 16 years.

Kad ir kaip vertintume amerikiečio ambiciją, neįmanoma sumenkinti tos aplinkybės, kad žmogus 16 metų savo akimis varstė, rankomis narstė "Lituanica's sister airplane" ir laužė galvą, kaip sužinoti nežinomą tiesą apie S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą.

Anot aviatoriaus, "Bellancos" istorikai-ekspertai jam buvo "neįkandami" be pusės milijono "žalių". Štai kaip! Tai mums suteikė naujų pamąstymų apie čia  minėtų Havajų oro linijų "Bellancos" rekonstruotojų ypatingą užimtumą. 

Tačiau dar įdomesnė J. Sako nuoroda į vieną iš Smithsonian Museums (institucija JAV, vienijanti kone 20 švietimo, kultūros židinių, tarp jų kelis aeronautikos muziejus), kur esą saugomi "Bellancos" kai kurių tipų originalūs brėžiniai. Dokumentai yra italų kilmės JAV konstruktoriaus Giuseppe Mario Bellanca paveldėtojų žinioje ir visuomenei neprieinami (pardavęs ilgametę kompaniją konstruktorius su sūnumi įkūrė Bellanca Aircraft Engineering įmonę; mirė Niujorke 1960 m.).

Hmm. Tikrai įdomu.

"LITUANICA-3D" sąsajos 

Turint "Bellanca CH-300" brėžinius "LITUANICA-3D" pajudėtų septynmyliais žingsniais, palyginti su dabartiniu tempu... Taigi galvosime toliau. Nieko nėra svarbiau nei užčiuopti siūlo galą. Nuo to prasideda darbas, kad ir kaip būtų suveltas visas kamuolys.

Būtų puiku, jei plėtojami ryšiai pasitarnautų bendram labui, jei tiriamajame darbe būtų užfiksuota, panaudota ilgametė J. Sakas patirtis.

Tačiau kad ir kaip susiklostytų toliau, viešai reiškiame padėką aviatoriui už atsiliepimą.

Žinome, kokia brangi kūrybingam žmogui ramybė, atsisveikinus su tokio masto užmoju bei įdirbiu. Kartu suprantame, kad nuoširdus tyrėjas niekada atsainiai nestovės šalia, tylėdamas ar burbėdamas. Antraip vėliau jis savęs neišvengiamai klaus: "Where was I when this happenned?"

Darsyk primename, kad naudingų žinių visad laukiame. Esame dėkingi būreliui jau atsiliepusių geranoriškų žmonių (ne visi sutinka viešintis, tad pavardžių neminime). AČIŪ!