Blogas

"ORŲ ARCHYVAI": kas tai yra ir ką iš jų sužinojome

2014-06-01

Jau galima užtikrintai teigti, kad ilgalaikio "Lituanicos" tyrimo svarbiausias 2014-ųjų I pusmečio pasiekimas yra tarpdisciplininė istoriografijos ir meteorologinės informacijos reanalizės studija.

Ji buvo baigta balandį, išversta į anglų kalbą, o dabar yra redaguojama, recenzuojama, maketuojama Geologijos ir geografijos instituto leidžiamam žurnalui " Baltica" (2014/ 2). Šio žurnalo, kaip daugelio kitų akademinių leidinių, leidyba neskubri, tad tik rudenį turėtų pasirodyti numeris su labai paprastai pavadinta publikacija: Weather conditions during a transatlantic flight of S. Darius and S. Girėnas on July 15-17, 1933.

Žurnalo redaktorius maloniai leido nelaukiant straipsnio paskelbimo pasidalyti bendromis jo atodangomis.

Todėl štai jau dabar skaitote trumpą įvadą į šią nepaprastą "Lituanicos" istorijos potemę.

O vėliau vasarą "Bloge" dar rasite išsamesnius, pačių klimatologų specialiai parašytus komentarus. Studiją kartu su G. Sviderskyte parengė šiedu mokslininkai: Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Egidijus Rimkus  (nuotr. kairėje) ir doc. Gintautas Stankūnavičius .

     

Džiugu, kad "Lituanicos" tyrimas nepaliaujamai buria geriausius žinovus, kurie aukoja savo brangų laiką ir mielai dalijasi žiniomis bendram labui. AČIŪ JIEMS!

Kai vien istorijos archyvinių šaltinių nepakanka

Kodėl ketvirtus metus vykdant archyvinį tyrimą prireikė tarpdisciplininių analizių?

Paprastai tariant, esmė tokia: analizuojant netgi labai gausius istoriografinius duomenis dėl įvairių priežasčių (išblaškyti, sunykę, sunaikinti dokumentai) aptinkama spragų. Kai jos mažos - tai jokia bėda. Tačiau kai kuriais atvejais tokių "baltų dėmių" sankaupos pasiekia kritinę ribą ir tyrime suformuoja atskirai spręstiną problemą: iškyla būtinybė išfiltruoti turimus duomenis, surinkti papildomų argumentų, palyginti ir patikslinti faktus. Štai tuomet imamės alternatyvių tyrimo metodų.

Pavyzdžiui, vien archyvinių šaltinių niekaip nepakako nustatyti, koks tiksliai buvo modifikuotas "Lituanicos" orlaivis: koks jis pakilo iš Niujorko ir kaip atrodė sudužęs? Deja, rašytinių dokumentų, ikonografijos, bibliografijos teikiamos žinios šiuo klausimu - pernelyg fragmentiškos. Norėdami užpildyti duomenų spragas ir išspręsti akivaizdžias prieštaras, pernai pradėjome unikalų rekonstrukcijos projektą LITUANICA-3D (t. p. žr. įrašus Galerijoje )

Lygiai taip pat vien archyviniais dokumentais negalėjome nustatyti orų sąlygų, kuriomis pakilo, skrido ir sudužo "Lituanica". Nors šaltinių prikaupėme daug (analizavome gausią bibliografiją, Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose saugomus orlapius, privačioje saugykloje rastą oficialių katastrofos tyrimų medžiaga ir pan.), juose orų sąlygos apibrėžtos nepakankamai arba prieštaringai. Orų sąlygos yra vienas iš faktorių, kuris tiesiogiai ir kartais labai ženkliai įtakoja bet kurio orlaivio skrydį. Be abejonės, jos ypač aktualios ilgo "Lituanicos" skridimo atveju: juk daug kam vaizduotėje tebešmėsčioja audringas vandenynas, niūrūs debesys Europoje ir mirtini žaibai Vokietijoje! Norėdami išsiaiškinti, kaip gi buvo iš tiesų, turėjome sutelkti istorikų ir klimatologų žinias.

Meteorologiniai archyvai

Kaip teko girdėti, net po keliolika metų "Lituanicos" istoriją savarankiškai tyrinėję entuziastai, išgirdę apie šį tarpdisciplininį tyrimą, nustebo: "Nejaugi yra tokie orų archyvai?"

Taip, klimatologų šiuolaikiniai tyrimo metodai ir naudojamos duomenų bazės yra geresnės nei bet kada anksčiau ir išties priverčia aikčioti.

Mūsų studijos atveju, greta istoriografijos analizės (rinktinių istorijos šaltinių, kuriuose yra informacijos apie orų sąlygas) naudotasi meteorologinės informacijos reanalizės metodu, šiam pasitelktos dvejos duomenų bazės: Šiaurės pusrutulio slėgio jūros lygyje duomenų archyvas ir 20 amžiaus reanalizės antroji versija, 20 CR v2 (20th Century Reanalysis version 2).

Žinoma, profesinę metodiką geriausiai pristatys patys klimatologai.

Tačiau šio tarpdisciplininio tyrimo galimybes suprasite dar geriau ir sužinosite dar daugiau, jei dabar skirsite kelias minutes trumpai pažinčiai su 20 CR v2.

Žvilgtelėjus iš arčiau, apima nuostaba: šis megaprojektas yra įstabus XXI amžiaus mokslo ir technologijų pasiekimas!

Pradžiai galite paskaityti aprašymą. O jei šis netinka, tai bent jau pažiūrėkite šio projekto vadovo, JAV mokslininko Gilbert P. Compo fantastišką VIDEO .    

 

Telieka dėkoti likimui, jog "Lituanicos" tyrimas vykdomas esant šiandieninėms galimybėms. Visiškai panašiai kaip LITUANICOS-3D atveju (kai brėžinių, schemų ir kt. dokumentų duomenimis kuriamas bazinis skaitmeninis trimatis orlaivio modelis ir jo pagrindu rekonstruojamas skridęs bei sudužęs lėktuvas) dabar klimatologai gali integruoti spėjamą "Lituanicos" maršrutą (į etapus padalytą iš dokumentų nustatytą, deja, neištisinę spėjamą trajektoriją) į trimatį orų sąlygų modelį ir aprašyti, kokie veiksniai galėjo veikti orlaivį konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku. 

Pvz., remiantis 20 CR v2 duomenimis buvo sudarytas šio įrašo iliustracijai parinktas apatinės troposferos (0 - 2500 m) bendro debesuotumo procentais 1933-07-15 d. 12:18 val. (UTC) vidurkis (su juoda linija pažymėta "Lituanicos" skrydžio I etapo sąlygine trajektorija). 

Studijoje visų trijų (sąlyginių) skrydžio etapų aprašymas papildomas lentelėmis - orlaivio koordinačių, Saulės padėties, laiko, orų sąlygų suvestinėmis. 

Beje, dar vienas tyrimui sėkmingas sutapimas buvo tas, kad doc. G. Stankūnavičius anksčiau yra tiesiogiai susidūręs su aviacijos meteorologija ir turi čia ypatingai svarbios specifinės patirties (panašiai kaip LITUANICA-3D kompiuterinio modeliavimo grupės vadovas Eduardas Silva yra baigęs lengvųjų orlaivių projektavimo studijas).  

Ką sužinojome?

Istoriografijos ir meteorologinės reanalizės sinteze siekėme pirmiausiai nustatyti orų sąlygas "Lituanicos" kelyje bei katastrofos vietoje ir pamėginti aprašyti, kaip jos galėjo veikti skrydžio eigą ir įtakoti pilotų sprendimus. Išvestinis siekis buvo paraleliai ištirti nežinomo "Lituanicos" faktinio maršruto galimybes: kaip nustatytosios orų sąlygos koreliuoja su istoriografijoje minimomis pagrindinėmis versijomis?

Teko daryti išvadą, kad didžiąją skrydžio laiko dalį "Lituanicą" orų sąlygos veikė ganėtinai ženkliai. Džiugu pastebėti, kad buvo besąlygiškai patvirtintas bent vienas svarbus teiginys: iki Niufaundlendo salos šiaurinio taško "Lituanica" skrido pakankamai palankiomis sąlygomis, lakūnai tikrai galėjo nesunkiai vizualiai orientuotis. Tačiau toliau duomenys buvo pakoreguoti: pvz., skrendant virš Atlanto orų sąlygos turėjo priversti pasukti gerokai šiauriau, o Europoje laukė su skrydžio planu nesuderinami reiškiniai... Viena vertus, iš esmės buvo patvirtinta oficialių tyrėjų išvada ir bibliografijoje vyraujanti nuomonė, jog orų sąlygos buvo viena dedamųjų, kurios, summa summarum, privertė atsisakyti skrydžio plano ir privedė prie katastrofos.

Tačiau priešingai nei kartais bandoma teigti (ir kaip labai dažnai yra įsivaizduojama), finalinėje skrydžio atkarpoje reanalizės duomenys nerodo jokio fatališko sutapimo. Priešingai, nauji duomenys rodo, kad orų sąlygos maždaug paskutinę skridimo valandą tapo palankesnės. Tai dar labiau sustiprina klausimą apie anksčiau nagrinėtą "kritinę situaciją" , kuri neva ištiko "Lituanicą" jau pakeitus kursą, skrendant pietvakarių link, hipotetiškąja Berlyno kryptimi.

Nepaprastai svarbu, kad klimatologų atlikta reanalizė leido išryškinti bei nors iš dalies paaiškinti Lietuvos ir Vokietijos oficialių katastrofos tyrėjų išvadose ženkliai besiskiriančias orų sąlygų interpretacijas: kodėl lietuviai "labai blogas atmosferines sąlygas" teigė turėjus lemtingos įtakos, o vokiečiai akcentavo žmogiškąjį faktorių ir tik kaip antrinę priežastį tepaminėjo prastą matomumą bei slėgio skirtumą katastrofos vietoje? Šis klausimas juolab buvo svarbus, nes skirtingos pareigūnų interpretacijos buvo paremtos iš esmės panašiomis meteorologų 1933 m. pažymomis: St. Olšausko, Dr. Soultetus (Vokietija) ir James H. Kimball (JAV) analizėmis bei sinoptiniais žemėlapiais.

Paradoksalu, bet pasirodo, kad dabar mes, žvelgdami iš daugiau nei 80 metų perspektyvos, turime nepalyginamai didesnes galimybes nustatyti 1933 m. vidurvasarį susiklosčiusias orų sąlygas, negu TUO METU dirbę trijų šalių specialistai. Tiesiog stulbina, kad dabar galima, pavyzdžiui, nustatyti, jog be galo rizikingą "Lituanicos" žemėjimą (tariamą avarinį leidimąsi) virš Soldino miško dar galėjo komplikuoti "gūsingas vakarų krypčių vėjas"!

Kodėl viso šito nesužinojome anksčiau? Kaip ir daug ko kito - todėl, kad nebuvo kompleksiško tyrimo ir trūko šaltinių.

Kadangi bent mūsų žiniomis po 1933 m. orų sąlygos nebuvo papildomai nagrinėtos, t. p. nebuvo viešai paskelbtos minėtų meteorologų 1933 m. liepą-rugpjūtį pateiktos pažymos, tai bibliografijoje išplitę pernelyg abstraktūs, netikslūs orų sąlygų aprašymai neturėtų stebinti. Jie buvo daugiausiai paremti orų sąlygų interpretacijomis Lietuvos tyrėjų oficialiose išvadose (kurios buvo paskelbtos 1933 m. spalio 9 d. "Lietuvos aide"), o t. p. fragmentiškais 1933 m. naujienų agentūrų duomenimis ir amžininkų prisiminimais.

--- 

Yra daug pagrindo manyti, kad naujoji tarpdisciplininė studija taps atskaitos tašku kokybiškai naujoms žinovų diskusijoms.

Dėl to ypač džiugu, kad besidomintieji "Lituanicos" istorija galės jau šią vasarą, nelaukdami rudens ir "Balticos" žurnalo, sužinoti reanalizę atlikusių klimatologų poziciją ir tik čia, www.lituanica-documentica.lt  tinklalapio "Bloge", perskaityti mokslininkų atskirąją nuomonę - dėl ko, jų manymu, "Lituanicą" Vokietijoje ištiko katastrofa.

O šiuosyk mūsų skaitytojams linkime palankių orų ir turiningų atostogų, saulėtos ir dosnios vasaros!