Blogas

"Redakcijos skiltis": apie DISKUSIJOS būvį, prasmę ir tikėtinas naujoves

2014-06-22

Liepą-rugpjūtį tinklalapyje štilis pasibaigs. Iki metų pabaigos numatomas "besikeičiančios krypties vėjas".

Džiaugiamės galimybe toliau dalytis naujienomis. Ypač - E. Silvos, E. Bareikos, B. Tilmantaitės, prof. E.Rimkaus, doc. G. Stankūnavičiaus ruošiamais darbais.

Ši eilinė priešstartinė pozicija (be to, disertacijos mediumas) - proga susitelkti, tikslingai susikaupti, kad po to teliktų veikti.

Vertėtų apsvarstyti vieną pagrindinių tikslų - viešą DISKUSIJĄ, jos reikmę vykdomam tyrimui, apskritai diskusinės kultūros skatinimą ir puoselėjimą.

Kur spragsi diskusijos židinys?

Dar prieš Lituanica-documentica.lt  startą svarbesni mūsų tyrimo poslinkiai kai kur buvo fiksuojami, pagal išgales interpretuojami ir savarankiškai plėtojami. Mums labai svarbu, kad ir dabar Lituanica-documentica.lt skelbiamos žinios pasklinda plačiau ir neša diskusijos žiežirbą. Juk kartais nuo paprasto plykstelėjimo įsižiebia atradimų ugnis!

Tinklalapių-partnerių koordinatės pateiktos mūsų titulinio puslapio apačioje. Jie taip pat išvardyti iškalbingai pavadintoje rubrikoje Draugai . Tarp jų yra Plienosparnai.lt , kuriame jau pustrečių metų rusena bene ryškiausias mūsų viešinamo tyrimo diskusijų židinys. 

Jį plačiau aptarsime dėl dviejų, o gal trijų priežasčių.

Visų pirma, Plienosparnai.lt forume Dariaus ir Girėno tema  yra išdėstyta kruopščiai, net pranašiau nei eilėje pagarsėjusių teminių leidinių. Čia nebūtina skandintis bibliografijos sąvaduose, visoje galybėje dokumentų, knygų, periodinių ir kitų leidinių, galima paprastai ir patogiai apžvelgti sugrupuotus tinklalapio (bendra)autorių straipsnius, nuotraukas, diskusijas, o užkibus" net į kažkurią iš pastarųjų pasinerti. Pasirinkimas nemenkas: forumas Dariaus ir Girėno tema išskaidytas į berods 63 potemes-diskusijas.

63?! Ar tiek išvardytumėte?

Mes - taip. Ir dar pridėtume 52.

Potemių skaičius liudija tą vertingą Dariaus ir Girėno istorijos savybę, dėl kurios ir mes įsmukome į ilgalaikį tyrimą, - NES JI YRA SUDĖTINGA, daugiasluoksnė, aprėpia galybę kontekstų, istorinių periodų, asmenybių, reikalauja įžvalgos ir erudicijos, specializuotų žinių ir tarpdisciplininių sprendimų.

Tačiau dėmesio, antras svarbus dalykas: Plienosparnai.lt skirtas LIETUVOS AVIACIJOS ISTORIJAI, jo straipsnių ir diskusijų turinys nukreiptas į techninius klausimus ir (su jais susijusią) aviacijos istoriją. Lituanica-documentica.lt skirtas "LITUANICOS" ISTORIJOS TARPTAUTINIAM TYRIMUI (žr. Apie mus), kuris su aviacijos tematika netapatinamas ir bet kuriuo atveju vien ja neapsiriboja; čia telkiamasi į pirminius šaltinius, net iš tų sričių, kurios visai nesusijusios su technininiais klausimais ir/ar aviacijos istorija, - ypač teisė ir politika.

Nesame vienas kito dubleriai, konkurentai. Siekiame solidarumo, dalykinės partnerystės. Taigi esame linkę pozityviai išnaudoti savo skirtybes, o tai reiškia pirmiausia jas gerbti ir suprasti.

Štai paprastas pavyzdys: su "Lituanicos" tyrimu (ne tik šiuo, bet kurio) siejami lūkesčiai.

Plienosparnai.lt diskusijų dalyviai ypač spaudžia dėl aviacinės katastrofos priežasties. Vis sušmėžuoja nuomonė, esą jei nebus įvardyta, dėl ko nukrito lėktuvas ir kaip užsimušė įgula, tai tuščia jo, to tyrimo, koks jis bebūtų ir kaip besivadintų.

Iš tiesų, iš viešos erdvės ir gyvo bendravimo su įvairiausiomis auditorijomis Lietuvoje bei svetur ir mums susidarė įspūdis, jog tai yra labiausiai paplitusi nuomonė.

Lituanica-documentica.lt jai visiškai pritartų, bet, atsižvelgdamas į savo kaupiamus duomenis, laikosi truputį kitokio požiūrio. Katastrofos problematiką (galbūt) taps įmanoma perprasti tada, kai atplėšime dėmesį nuo "Lituanicos" kryčio momento kaip nuo pernelyg izoliuoto objekto ir susitelksime į platų vyksmą didžiulėje scenoje, - kai dokumentaliai išgrįsime tarptautinį kontekstą ir ilgą laikotarpį, bent metus prieš ir dar 35 metus po Dariaus ir Girėno žūties.

Mūsų darbas (ir bendradarbiavimas?) turėtų atverti, jog patys sau prieštarauja teigiantieji, esą domina katastrofos priežastis, tik ne teisė ir politika.

"G. Sviderskytės tyrimas" ir kai kurie šio TINKLALAPIO YPATUMAI

Tam, kad nebūtume apkaltinti susireikšminę, pasiremsime Plienosparnai.lt specialios diskusijos G. Sviderskytės tyrimas  mikroanalize:

  • diskusija tęsiasi nuo 2011 m. gruodžio ir, tikėtina, toliau bus aktyvi;
  • diskusijai parašyta 140 atsakymų (šios dienos duomenimis);
  • diskusija šiuo metu peržiūrėta 6879 kartus;
  • ji berods antra skaitomiausia tarp kitų forumo "Darius ir Girėnas" 62 diskusijų ("Lituanicos liekanos V. D. Karo muziejuje" - 10 597 peržiūrų; o, pvz., "Lituanicos katastrofos priežastys" - tik 4928);
  • diskusijos dalyviai prirašė jau 15 puslapių...
  • ... ir iškėlė N klausimų šioje ir kitose diskusijose-potemėse.

Tiek dėmesio mūsų kukliam tyrimui negali likti be atsako. Ne dėl savimylos (iš jos jokios naudos), bet dėl akivaizdžiai sunokusios galimybės.

Dalis Plienosparnai.lt keliamų klausimų yra/gali būti labai naudingi. Kam? Tyrimui. Ir abiems tinklalapiams. Kol kas kokybiškų svarstymų daugiausiai insipiruoja vienas iš administratorių (tarp Draugų  minimas G. Kačergius, mažiausiai dešimtmetį besidomintis "Lituanicos" istorija), bet diskusijas būtų tikslinga plėsti. Rasdami sąlyčio taškų, vieni kitus papildydami, galėtume susikurti dvigubo veikimo katalizatorių. 

Tik yra šioks toks "bet": bent kol kas kai kurių klausimų svarstymas baigiasi jų iškėlimu dėl paprastos priežasties,- visi diskusijos dalyviai neturi visų šaltinių.

Iš dalies, taip ir turi būti, jei Lituanica-documentica.lt nemeluoja ir informuoja apie tikrai UNIKALŲ tyrimą. Lituanica-documentica.lt yra pagrįstas unikalaus tyrimo duomenimis, bet nėra, negali būti tų duomenų bazė, nes neturi nei teisės, nei išteklių skaitmeninti dešimtis tūkstančių dokumentų. Mes dirbame istorijos populiarinimui, Lietuvoje ir svetur daug kam rūpinčios Dariaus ir Girėno temos savotiškam reanimavimui (kas, sprendžiant iš Plienosparnai.lt, tikrai vyksta), besidominčiųjų telkimui ir tyrimo epizodų viešam diskutavimui.

Mums šis "bet" neatrodo neįveikiama problema.

Siūlėme (pvz., Lietuvos aviacijos muziejui; toliau - LAM) svarbesnius turimus šaltinius susibūrus gyvai aptarti, viešai padiskutuoti. Grįžtamojo siūlymo nebuvo. 

Gaila. Sykiu neišgvildenti visokie "bet" kelia trikdžių. Ir, matyt, pakankamai didelių, jei iš nežinojimo (ir ne tik) kai kurie diskutuojantieji visai nesantūriai piktinasi, taip paleisdami vėjais progą kalbėtis įdomiau. Tai - trečia priežastis, paskatinusi plačiau aptarti diskusijos temą.

Praeitas etapas (?) ir Lituanica-documentica.lt "ETIKOS KODEKSAS"

Plieno Sparnai yra Lietuvos karo aviacijos garbės ženklas, anot 1932 m. statuto, "teikiamas garbingiems lakūnams svečiams, o taip pat mūsų užsitarnavusiems lakūnams". Nuo 1993 m. juo apdovanojami lakūnai, "turintys ypatingus nuopelnus Lietuvos karo aviacijos atkūrime ir vystyme"; jis gali būti atimtas už elgesį, "nesuderinamą su garbės ženklo kavalieriaus vardu". 

Toks pavadinimas - taip pat ir mūsiškis, susietas su "Lituanica" - turėtų savaime neleisti išsprūsti iš elgesio rėmų. Deja, yra kaip yra: visiems galiojanti nuostata ne kiekvienam suvokiama; o nūnai ne tik dėl skonio, bet ir dėl vertybių vargiai tepasiginčysi. VIS DĖLTO tiems, kas buriasi prie tokių vertybinių istorinių sąvokų, nesusivokimo atvejų turbūt nederėtų visai praleisti pro akis.

Plačiai apie nūdienos etikos, viešosios erdvės, politinės logikos perversijas rašoma kitur. Lituanica-documentica.lt apie tai rašo pirmą ir, ko gero, paskutinį kartą, kad sykį deklaravusi vertybes, kuriomis grindžia savo tikslus ir veiklą, nebeturėtų aiškintis ir kartotis.

Taigi viena pagrindinių mūsų siekiamybių - VIEŠA DISKUSIJA, inspiruota šio tyrimo duomenų, naujų šaltinių. Ši diskusija nereiškia "pliurpalizmo" (galbūt minimo forumo dalyviai taip ironizuoja pliuralizmą?), jai užkelta padorumo bei pažinimo kartelė. Jei kartelė smuks, bemaž neliks prasmės. Didžia dalimi šis tinklalapis, kaip ir jo iniciatorės visa veikla, varomas per 20 suvirš metų profesinės veiklos sukauptos ir, deja, tebedidėjančios patirties, kaip dažnai, dažniausiai be jokio reikalo "kartelė paliekama už durų" - kaip išsitarė vieno konkurso vertinimo komisijos narys. Stagnavimas smugdo į nuobodį. Tad užuot bambėję ir laukę šviesesnio rytojaus, mieliau veikiame šiandien. Ir ką gi?

Apmaudu, nors nekeista, kad šiuo siekiu grįsta iniciatyva, tebetęsiamas tyrimas, prieš trejus metus iškart kaktomuša susidūrė ir tebeturi konfrontuoti su tuo, ką filosofas ir kultūros kritikas L. Donskis  (beje, pažįstamas per 20 metų) vadina "kuklaus mūsų chamų žavesio pavojais", - pvz., žr. L. Donskis, "Taip, bet...", Vilnius, 2007.

Aišku, laikytina praradimu, kai potencialiai naši diskusija suprimityvinama iki viešų apkalbų lygio. O kaip reaguoti, jei sambūryje po garbės ženklo pavadinimu kaip jokioje kitoje vietoje sodriais epitetais niekinami konkretaus žmogaus darbai ir asmuo? Kam tokia "garbė"? Nieko naujo: nebrandūs ar storžieviai individai interneto dėka viešoje erdvėje įprato elgtis ne geriau nei užsatalėje, tarytum motyvas "MAN NEPATINKA" tiktų viešumai ar būtų joje nors kiek prasmingas. Lai jie pasilieka tokią teisę. Juk galop jos panaudojimo paradoksali išeiga tėra pasisakiusiojo saviidentifikacija.

Pirmas ir paskutinis atsakymas anonimams

Kai viešų apkalbų autorių vardai nenorodomi, bendrąja prasme jie vadintini anonimais, nors interneto forumų subkultūroje jų statusas yra/gali būti kitoks. Beje, nesame tikri, ar be autorystės vykdoma vieša, ne tik forumo dalyviams prieinama diskusija gali būti visavertė ir produktyvi? Nesame pakankamai įsigilinę į problemą, kai siaurų sričių žinovai forumuose kartu ir pateikia potencialiai reikšmingų įžvalgų, ir jas nuslopina anonimiškumu.

Tačiau visiškai užtkrintai ir toliau nepatiksime tiems, kas:

  • viešai dergia kitų vardus, savąjį vardą prisidengdamas slapyvardžiu;
  • viešai dergia kitų darbus, neparodydamas savo darbų ir jais nepranokdamas; 
  • viešai frustruoja konkretaus asmens atžvilgiu, demonstruodamas beribį silpnumą.

Čia - rimtai. O toliau - pusiau juokais, nes rimtai atsakyti beveik nėra į ką.

Antai Kažkas apsiskelbė erudiciją ramstąs iš "knygų, žurnalų, filmo, "Plieno sparnų" leidyklos spausdintų Lietuvos tarpukario lakūnų atsiminimų". Tikėkimės, taip pasigyręs supranta, kad nebus lengva vytis užsipultą "eilinę ančių medžiotoją": ji, antrinius šaltinius seniai sukramčiusi, nuo 2003 m. dirba su pirminiais, "Lituanicos" tyrimą pradėjo tokia pat seka  ir apie jį viešai paskelbė tik praėjus 1,5 metų nuo jo de facto pradžios (TYRIMO ISTORIJA). Kam tas angažas prieš profesiją ir asmenį? Juk nesiginčijama, kad paprasti moksleiviai, išvis nekrimtę aukštojo mokslo eiliniai žmonės per 11 metų išmoksta persodinti organus ir operuoti smegenis, tai kodėl atrodo nepaprasta įgusti dirbti su istorijos šaltiniais? Pakaks garsiai bijoti savo pačių įsivaizdavimų.

O Gerbiamasis (pažįstamas asmeniškai, tad ir iš slapyvardžio), paporinęs, esą užuomina į "pliurpalizmą" sureagavome "šiek tiek moteriškai per jautriai", pakartotų tai į akis? Jei taip, eilinįkart susitikus teks paklausti, ar ši jo paties pastaba tikrai vyriška.

Pareiškusiam, neva sureagavus į viešas apkalbas "išlindo elenkenis iš maišo" nebeįmanoma nieko paaiškinti. Atvejis beviltiškas, jei nušvitimo nepaskatino šių eilučių autorės atsisveikinimas su LNK prieš 5 (!) metus, kai pasakyta daugiau nei apsakoma žodžiais.

Nuomonė, esą "Autorės dramatizavimas ir akcentų sudėliojimas atrodo ir netikslus, ir neteisingas" kaip tik yra netikslus, nors išties prasmingas akcentas. Jokiu būdu nerizikuotume dramatizuoti, neturėdami dokumentalaus pagrindo. Gi dramatizmo neišvengia net populiarinantieji nanoinžineriją ar teorinę fiziką.

Komiška riba diskusijoje - šio tyrimo pirmas pristatymas LAM (2012 m. video - ĮDOMU), kai pranešta, jog jis plėtojamas ir disertacijos pavidalu, ir kai suklūsta: ui, bene bus rimta? Kam šitaip paveiki forma, profesinė sritis ar istorikų pavardės ("visų pirma G. Ramoškos", kuris, beje, bendradarbiavo kuriant ir ankstesnius, čia pat irgi apjuodintus darbus), tam jau nieko nepridursi.

(Ne)gali būti, kad sunku įsivaizduoti, jog šio tyrimo visumos TIKRAI nežino niekas kitas ir joks istorikas "visų pirma". Viskas labai paprasta. G. Ramoška ar prof. Z. Butkus, net D. Grybauskaitė, S. Hawkingas ar Romos Popiežius to negali žinoti, nes dirba kitus darbus, yra kitų sričių žinovai. Mes žinome viena, kiti - kita, ir būtent dėl to išplėtotas bendradarbiavimas, vis telkiamos pajėgos specifiniams galvosūkiams spręsti. TAM einame į viešumą. Tereikia pastangų ir noro tai suprasti.

Judam ne atgal, tik priekin

Be abejonės, susiduriame su force majeure bruožų turinčia aktualija, viešos erdvės degradacijos problema: ji taip išplitusi ir tokia neišvengiama, kad būtų neprotinga reaguoti į bet kur pasitaikantį nekorektiškumą. Tačiau į bet kur, bet ką ir nereaguojame. O visiškas pasyvumas kenktų ar bent nepadėtų kurti terpės bendram darbui, pažinimo plėtrai ir bendražmogiškų ryšių stiprinimui.

Daug pasiekdami negalime visiškai išvengti klaidų (kaip ir apkalbų). Bet juk aktyvia veikla visi liudijame, kad gebame taisytis ir tobulėti.

Savo ruožtu sieksime aktyviau išnaudoti DISKUSIJAS. Turiningesnius svarstymus stebėti, kryptingai plėtoti. Ištekliai per brangūs, kad jais būtų švaistomasi.

  1. Abipusio aiškumo labui konkrečiai siūlome (ir patys galime įsipareigoti) ateityje diskusijos atveju nebūtinai pateikti visą šaltinį, tačiau stengtis pateikti bent nuorodą. Kai tiksliai nežinomas nei teiginio autorius, nei šaltinis, argumentas netenka galios.
  2. Susidomėjus ar suabejojus kažkuriuo mūsų teiginiu raginame šiame "Bloge", pasinaudojus Facebook sąsaja  arba susisiekus  KLAUSTI, užuot visaip spėliojus.
  3. "Blogas" yra atviras ne tik šio tyrimo autorės ir bendraautorių, bet ir trečių asmenų pranešimams, argumentuotoms nuomonėms. Pasirašyti tekstai siųstini čia .
  4. Toliau paliekame galioti ankstesnius susitikimų-diskusijų pasiūlymus.

Tad tegu dažniau nusveria pozityvios galimybės ir pajėgumai, - nei pervertinti, nei nuvertinti, tiesiog tie, kuriuos turime.

 

Geros kloties,

 

Lituanica-documentica.lt redaktorė G. Sviderskytė

 

P.S.: panaudota Ludo Segers  (JAV) nuotrauka iš šio tyrimo pristatymo-aptarimo Lietuvos ambasadoje Vašingtone.