Blogas

LITUANICA-3D: baigus skenavimą - tikro dydžio trimatis modelis

2014-06-28

Pirma gera žinia yra ta, kad, praeitąkart paskelbus savotišką Lituanica-documentica.lt "manifestą" apie diskusiją, išdavų neteko ilgai laukti - gauta palankių atsiliepimų ir gera žadantis kvietimas. Telieka tikėtis konkrečių rezultatų, kurie, kaip žinia, pasiekiami perėjus nuo kalbų prie darbų.

Antra gera žinia- LITUANICA-3D naujovės, kurioms skirtas šis tekstas ir kurios tik patvirtina korektiškos diskusijos reikmę.

Jos liudija, kad diskutuojant 80-mete "Lituanicos" tema galioja geležinė taisyklė: jei svarstymai nepapildomi naujais patikimais šaltiniais, jie beveik kiekvienu atveju užlinksta pagal rato klaidos principą. Įstrigus rate, prarandama tyrinėjimui reikalinga energija ir paradoksaliai blukinama pati tema. Ši inercija įveikiama tik derinant naujus duomenis, specifines žinias ir platų bendradarbiavimą, o tai ir bando daryti Lituanica-documentica.lt.

Viena įsisenėjusių "Lituanicos" istorijos mįslių yra susijusi su pačiu lėktuvu, jo konstrukcija, deformacijomis, liekanomis. Per porą metų įsitikinome, kad šiuo atveju vien archyvine medžiaga remtis per maža, joje nustatyta pernelyg daug trūkumų ir prieštaravimų. Neaiškumai buvo spręstini, nes svarbūs ne tik techniniams klausimams patikslinti, juose glūdi nemažai išvestinės informacijos. Todėl startavo LITUANICA-3D: istoriografijos ir kompiuterinio modeliavimo sanglauda, kuri, tikėtina, baigsis antru tarpdisciplininiu tyrimu (po šiemet atliktos istoriografijos ir meteorologinės reanalizės studijos).

Šiuokart atnaujinsime informaciją apie tai, dėl kokių LITUANICA-3D dokumentų labiausiai laužome galvas ir kaip sekasi trimatė "lego" dėlionė, kurią jau maždaug 8 mėnesius intensyviai "žaidžia" Eduardas Silva ir Eduardas Bareika. Veikiai pateiksime ir naujų vaizdo įrašų GALERIJOJE.

Kaip LITUANICA-3D įveikia rato inerciją

PIRMA - ugdo šaltinotyros įgūdžius: jei remiamės senomis nuotraukomis, tai, pvz., svarbu atminti IV dešimtmečio "triukus" - plačiai naudotus veidrodinius kadrus, kurie gali klaidinti identifikuojant nuolaužas arba atkuriant katastrofos vietą (verta prisiminti "Dariaus švarko " pikanteriją, kurios neįstengė išspręsti net mūsų užklausti mados istorikai); jei remiamės subjektyviomis nuomonėmis, tai kiek patikimos išvados, o jei brėžiniais, tai... kur jie?

ANTRA - plečia duomenų bazę: jau turimi Lituanica-documentica.lt lėktuvo dalių 3D skenai yra pirmi TIKRO DYDŽIO suskaitmeninti objektai, kurie nuskaidrina spekuliacijas apie "ne taip nupieštas detales", realiai leidžia įvertinti "išgrobstytą pusę" ar "trečdalį lėktuvo" (lietuviška spauda, 1933, "Popular Aviation", 1934) ir iš dalies įgalina spręsti trūkstamos istoriografijos problemas. Visaverčiam lėktuvo konstrukcijos atkūrimui toliau ieškomi serijinės "Bellancos" brėžiniai, kurie pasirodė besą didžiulė archyvinė retenybė ir, dalinai, privati G. Bellancos šeimos nuosavybė (kontaktai yra, rezultatai laukiami - gal kas žino, kaip paspartinti procesą?). Apie modifikacijos brėžinius kol kas tegalima svajoti (pvz., S. Dariaus archyve Čikagoje jų irgi nė ženklo), tačiau jų reikmė dera su kitais ieškomais JAV FAA pirmtako, Aeronautikos biuro dokumentais: galbūt "galai" išlįstų, radus orlaivio registracijos bylą ar kitų "Bellancų" incidentų tyrimų medžiagą?

TREČIA - koreguoja pačią objekto sampratą: "Lituanicos" lėktuvas yra realus, aiškų fizinį pavidalą turintis daiktas, kuris po 1933 m. liepos 17 dienos (kažkodėl) tapo sudvasinta relikvija ir paslaptimi. Tyrinėjant dokumentus ir vykdant, kaip sako E. Silva, atbulinį inžineringą, natūraliai kyla klausimas: kodėl apie šį orlaivį tiek daug spėliota, sapaliota ir kodėl skelbta tiek mažai tikrų duomenų, jeigu JIS VISADA BUVO TYRĖJAMS PO RANKA?

Nerūpėjo "Lituanicos" techninė dokumentacija

Gal kas nors argumentuotai pasamprotautų, kodėl vokiečių oficialūs tyrėjai, 1933 m. liepos 17 d. pradėję "avarijos ištyrimą vietoje", jau kitą dieną nurodė lėktuvo liekanas vežti sunkvežimiais krauti į geležinkelio sąstatą, gabenti Lietuvon? Mūsų turima archyvinė medžiaga kol kas veda į tai, kad, JAV nusišalinus ir Lietuvai pasisiūlius prisiimti visus "lakūnų ir lėktuvo palaikų" rūpesčius, vokiečių tyrimas virto Berlynui palankiu formalumu ir, kaip dabar sakytume, sėkminga viešųjų ryšių katastrofos prevencija. Dėl to jų tyrimo pirminėje medžiagoje vargiai tikėtina techninė dokumentacija; visgi jos dar ketinama ieškoti Vokietijoje.

Toliau - dar subtilesnės įdomybės Kaune: 1933 m. liepos 24-rugpjūčio 30 d. vykstant oficialiam tyrimui, liepos 24 d. atidarius pirmą geležinkelio siuntą dėl suprantamų priežasčių sudarytas tik supaprastintas pagrindinių lėktuvo dalių sąrašas (anot protokolo, plačiau aprašyti neišgalėta "dėl daugybės smulkių šipulių"); Tarpžinybinės komisijos nurodymu išsamų aprašą turėjo sudaryti A. Gustaičio vadovauta pakomisė, bet šio dokumento pėdsakų nėra, o 09.24 d. Tarpžinybinei komisijai A. Gustaičio pateiktame "trūkstamų dalių sąraše" - tik 4 punktai. A. Gustaičio pakomisės išvadų Akte parašyta, kad "svarbiausiose dalyse, motore, benzino ir alyvos bakuose nėra apšaudymo pėdsakų", tad kur šios apžiūros dokumentas? Priedų pakete (kuriame yra VISI išvadų Akto tekste nurodyti Priedai - žr. str. "Dingę" Akto priedai", ĮDOMU) tėra A. Gavelio pasirašytas "motoro ištyrimo" aktas, ir jo data sutampa su A. Gustaičio raporte nurodyta tyrimo pabaiga. Labai tikėtina, kad išsamesni viso orlaivio tyrimai BUVO atlikti ir atitinkamai dokumentuoti. Bet jei taip, tai kodėl jie nepaskelbti, neišlikę institucijų archyvuose ir net nepaminėti kituose šaltiniuose? O kas, jei tokio tyrimo visgi nebuvo?

Lėktuvas - tai ne mistifikuotas skrydžio dienynas: jis buvo, yra ir bus. Nepaisant to, apie menamą dienyną ir esamą lėktuvą žinoma bemaž tiek pat. Ką tai reiškia?

Turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad A. Gustaičio pakomisė dirbo ypatingomis aplinkybėmis ir naudojo toli gražu ne visas galimybes, pvz.:

  • Iki šių dienų puikiai išlikęs S. Dariaus asmeninis archyvas Čikagoje (Balzeko lietuvių kultūros muziejaus fonduose) yra pilnas "Bellancos" perdarymo dokumentų - tebūnie ne pačių svarbiausių (ne brėžinių), bet dar neskelbtų. Ši medžiaga tyrėjams neatrodė svarbi nei 1933, nei vėliau. Ar kada kas susidomės?..
  • Gyvas duomenų šaltinis - "Lituanicos" variklio gamybą Wrightų gamykloje stebėjęs ir iki paskutinio skrydžio jį prižiūrėjęs lietuvių kilmės technikas Victor Yesulaites (Viktoras Jesulaitis) į Kauną nebuvo pakviestas, kaip vis labiau aiškėja, nepaisant jo paties lūkesčių ir kai kurių oficialių tyrėjų primygtinių siūlymų.
  • Toliau, nėra duomenų, kad pakomisė tyrimui būtų pasitelkusi serijinės "Bellancos" ar Lairdo dirbtuvėse atliktų modifikacijų dokumentus (bent jų ieškojusi).
  • Ir ji tikrai neatliko nieko panašaus į "atbulinį inžineringą".

Vėliau iki mūsų dienų, kiek mums žinoma, nieko esmingo nenuveikta. Tarpukariu tyrimo "status quo" gali būti paaiškinamas bendra "Lituanicos" skrydžio įamžinimo būkle, kuri buvo stulbinamai vangi, įšaldyta iki pat 1940 m. Okupacijų metu išsamūs tyrimai buvo vargiai įmanomi (pvz., ar devintame dešimtmeyje Kaune perdarant "Lituanicos" ekspoziciją buvo imtasi kompleksiško tyrimo, ar jo išvados kur nors surašytos?). Na, o nepriklausomoje Lietuvoje paveldo įprasminimas jau trečią dešimtmetį irgi prasideda ir baigiasi šventiniais minėjimais.

Matyt, po A. Gustaičio pakomisės tyrimo LITUANICA-3D yra pirma svari iniciatyva, kuri gerokai pagyvins diskusijas ir pagrįs prielaidas, ypač jei sulauks dalykiško ir konkretaus palaikymo.

Beje, apie A. Gustaičio pakomisės išvadų Akto silpnąsias grandis dar rašysime vėliau liepą, kai skelbsime tarpdisciplininės studijos bendraautorių meteorologų "atskirąsias nuomones".

E. SILVA: "Nieko panašaus Lietuvoje nesu girdėjęs"

Vėlyvą 2013 m. rudenį E. Silva pradėjo darbą su tokiu "startiniu kraičiu": po ranka buvo knygos, žurnalai, keli archyviniai dokumentai ir tik du tikrai praktiški dalykai - Lietuvos aviacijos muziejuje saugomas 1934 m. Karo aviacijos dirbtuvių projekcinis brėžinys, kuriame nėra vidinių pertvarų ar detalių (anot E. Silvos, tiesiog "eksterjero piešinys be labai tikslių matmenų") ir to paties LAM brėžinio muziejininkų suskaitmenintas AutoCAD tipo variantas, kurį geraširdiškai leido naudoti jo autorius Saulius Štulas.

"Dirbant su AutoCAD brėžiniu iškilo dilema dėl mastelio – koks turėtų būti dydis? Nurodyta tai coliais, tai cm, be to, buvo netikslumų, kai kurie išmatavimai neatitiko. Kai klausėm, ką daryt, muziejininkai pasiūlė imt vidurkį, bet mes nenorėjom apytikriai spėliot ir pradžioje palikom, kaip yra. Pagal tą projekciją sukurtas "Lituanicos" modelis mūsų programoje buvo Boeingo dydžio - maždaug 27 metrai," - sako E. Silva. 

 

"Kol nesusidūrėme su realiais dalių gabaritais, tai netrukdė dirbti su pačiu brėžiniu. Bet kai atlikome skaitmeninį skenavimą, tai pagal nuolaužas tą projekcinį brėžinį pataisėm į tikrąjį dydį. Nuskenuotos detalės yra tikro dydžio, mastelis - 1:1. Turėdami 27 m. kažkokį daiktą, dėjome į jį skenus prisirišdami prie žinomų taškų - pvz., kur turėjom kėbulo esminius elementus, kur važiuoklė sueina, sparno tvirtinimo elementai, spyriai, bakai ir pan. Taip sukūrėm tikro dydžio ir projekcinį brėžinį, ir visų nuolaužų tikro dydžio skenų bazę. Mes nuolaužų neiškraipom, nedidinam jų ir nemažinam - mūsų modelyje jos yra tokios, kokios yra. Ir tai tikrai buvo daroma pirmą kartą, bent Lietuvoj tai tikrai... nieko panašaus nesu girdėjęs".

Kol kas neišbrendamas VDKM ekspozicijos miškas

Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) įvyko 6 skenavimo sesijos: saugyklose, restaravimo dirbtuvėse ir ekspozicijoje. Apie darbų specifiką, keltus uždavinius ir būtinas atsargumo priemones videoklipe išsamiau papasakos fotografas ir operatorius E. Bareika.

Iš jo apibūdinimų bus aišku, kad rezultatams didelės įtakos turėjo darbo sąlygos.

Saugyklose (filmuotoje medžiagoje tai - erdvios patalpos, kuriose mažiau dienos šviesos) ėjosi kaip sviestu - esamos dalys nuskenuotos, nufotografuotos ir nufilmuotos optimaliausiai. O parodos eksponatų (filmuotoje medžiagoje matoma didelė krūva dalių) suskaitmeninti buvo neįmanoma, nes jų judinti neleista, net turint Krašto apsaugos ministerijos ir VDKM vadovybės palaikymą. Problema ne ta, kad tyrėjų ir ekspozicijos rengėjų interesai nesutaptų. Veikiau čia dėta pernai atidarytos ekspozicijos sandara, kurią jau kritikavo kiti, o štai mums teko savo kailiu patirti.

"Ekspozicijoj taip sudėta, matyt, estetiniais sumetimais, kad ten, kur audekle yra skylė, ten skylės nėra, - šiek tiek stebisi ekspozicijos vitrinoje kaip žuvis ankštame akvariume su skeneriu sukiojęsis E. Silva. - Tarkime, liemens apačios dešinėje pusėje uždėtas galinio sparno audeklo gabalas. Uodega sudraskyta, bet yra visa – ir struktūrine, ir audeklo prasme ji kone visa išliko, bet ekspozicijoj liemens skylė uždengta galinio dešinio sparno audeklu. Tokių uždengimų ekspozicijoj yra daugiau, o prieiga prie jų labai komplikuota. Visų pirma, objektai sustatyti taip, kad negali išimti – prikabinti adatėlėm ar pan. Antra, yra, pavyzdžiui, taip: stovi kampe sparno dalis, ir ant jo yra registracijos užrašas. Matos, kad skaičiai eina, o vietoj raidės - raudonas audeklas. Iš kur jis paimtas? Turi prieiti ir nustatyti, bet... negali. Jei būtų prieiga, būtų ir sprendimas, nes pagal objekto struktūrą gali jį identifikuot - kur daugiau sidabriškų žymių, o kur kokia tepaluota dalis iš papilvės tarp važiuoklės ir panašiai."

    

"Negalime 100 proc. suskaitmenint visko, kas yra ekspozicijoje. Tai būtų visiškai įmanoma tik tuo atveju, jei ji būtų išardyta ir vėl sudėta. Tarkime, skenuojant variklį reiktų jį pakelt. Kol šito negalim padaryti, turime bent jau variklio gerus brėžinius ir dar nuotraukas, prireikus galim replikuoti kartotines jo dalis. Ekspozicijoj yra MIŠKAS dalių, kurias mes dabar bandom išnarplioti iš savo skenų ir nuotraukų, tik visko išimti šią akimirką nėra įmanoma. Kai kurias svarbias nesuskaitmenintas dalis kraštutiniu atveju keisime replikomis iš nuotraukų, kurios, laimei, buvo padarytos prieš sudarant ekspoziciją, bet jos bus be reljefo, be deformacijų atvaizdo."

Trūkstamos zonos - grobstymo ar smūgių padariniai?

Kol kas ant bazinio tikro dydžio modelio sudėta kiek daugiau nei 60 proc. visų suskaitmenintų lėktuvo dalių - truputį daugiau nei pusė laukiamo rezultato.

Kadangi besidomintieji smalsauja, ar bus apsiribota paviršiaus atkūrimu, tai darsyk patvirtiname, kad skenuoti ir prietaisai, ir kitos detalės, ir būta noro skeneriu išžvalgyti kai kurių dalių vidines deformacijas, tik šis buvęs per didelis ir į ertmes netilpęs... Tiksli įžvalga yra ta, kad vidinei rekonstrukcijai atkurti ypač padėtų brėžiniai. Be jų - viskas lėčiau. VDKM perdarant ekspoziciją sudarytas dalių sąrašas tik iš dalies pravartus (galbūt jį kartu būtų galima patobulinti?).

Turimoje rekonstrukcijoje jau ryškėja trūkstamų dalių zonos: tai - kairiojo sparno didžioji dalis, dešiniojo sparno ir variklio tvirtinimo elementai. Jei neimtume domėn trūkstamo audeklo keliamų klaustukų, tai šios zonos kol kas tarsi atitiktų oficialių išvadų versijas: vokiečių ir lietuvių tyrėjai vieningai tvirtino, kad pirmiausia kairiu sparnu užkabinta medžio viršūnė, tada lėktuvas ėmė kristi, smogė į kitus medžius ir ėmė "byrėti dar ore", kol galop virsdamas trenkėsi žemėn. Bet kita vertus, stengiamės vengti išankstinės nuomonės: verčiau pirma pasiekti nepriklausomų išvadų ir tik po to jas gretinti su istoriografijos daviniais. 

"Kai pradėjom skaitmeninti, nustebino vienas keistas bakas: iš pradžių nesupratom, ar jis perplėštas, po to dėliodami įsitikinom, kad nuo smūgio padalytas į dalis. Tai - dešinio sparno bakas, prie tos trūkstamos zonos", - sako E. Silva. -"Kairėje pusėje dėliojant matyti, kad bakas išpūstas kaip kamuolys. Ir ten irgi kai ko trūksta, priekinė sparno dalis sumaitota, taigi tas bakas veikiausiai gavo smūgį, gal su šaka ar medžiu? O didžiojo bako viršus irgi kažkodėl įdomiai išlinkęs. Tai įdomumas čia yra tas, kad pagal dalių deformacijas galima pamatyti, kas su lėktuvu vyko kritimo metu. Logiška, kad trūksta apskardinimų, nes variklis nutrūko, - jei visų plokštelių nesurinko, tai jų ir nėra. Kai pabaigsim šį modelį, tai juk dar yra nemažai dokumentų ir nuotraukų, ir pagal žemėlapį bus galima identifikuot įvykio vietą, lėktuvą, medžius. Aišku, tai galimybė ateičiai. O prieš tai dar bus apie ką pasišnekėt su aviacijos inžinieriais, kurie supranta medžiagų atsparumą ir galės paaiškint, kodėl čia toks išlinkimas, iš ko korpuso linkiai, kaip lėktuvas krito, kaip gulėjo ar kaip buvo atverstas ir t.t."

E. Silvai pritarė E. Bareika. Anot jo, sukaupus maždaug terabaitą fotografuotos, filmuotos, skenuotos medžiagos reikia tikėtis, kad šis darbas atliktas ne veltui ir bus panaudotas dar daugeliui įdomių tyrimų.

 

Šių pokalbių vaizdo įrašai, animuoti modeliavimo eskizai ir visa kita LITUANICOS-3D audiovizualika - GALERIJOJE.