Blogas

LITUANICA-3D ir SAULIAUS ŠTULO sprendimai: brėžinio modeliuotojams istorija

2014-07-03

Kaip rašyta, LITUANICA-3D neatsirado tuščioje vietoje: panašiai kaip archyvinis tyrimas buvo inspiruotas, pradines gaires įgijo iš ankstesnių autorių darbų, taip ir šis rekonstrukcijų projektas išdygo ne kokioje nors dykroje, bet ant ilgalaikio pamato.

Simboliška LITUANICA-3D starto linija buvo nubrėžta 2013 m. rugsėjį Kaune, kai pirmąkart susitiko dabar trimatę "Lituanicą" iš skenuotų nuolaužų konstruojantis Eduardas Silva ir ilgus metus "Lituanicos" brėžiniais domėjęsis bei juos kruopščiai skaitmeninęs Saulius Štulas.

Lietuvos aviacijos muziejaus procesų automatizavimo inžinierius, daugelio straipsnių autorius ir pirmasis (kiek mums žinoma) trimatės "Lituanicos" kūrėjas Saulius Štulas papasakojo, į ką savo ruožtu rėmėsi, kaip subrandino ir tobulino savo unikalų darbą.

Trumpa Lituanicos brėžinių modeliuotojams istorija

Ilgą laiką vieninteliai Lietuvoje prieinami "Lituanicos" brėžiniai buvo inžinieriaus Juozo Čepaičio rekonstrukcija, skrydžio jubiliejų proga 1968 ir 1983 m. publikuota "Sparnų" žurnale. 1973 m. pasirodė kiek patobulintas jos variantas, kurį Kauno Jaunųjų technikų stoties aviamodeliuotojų būrelio vadovui Vaidevučiui Bičiūnui pavyko paskelbti rusiškame žurnale "Modelist konstruktor" (3/1973; "MK"). Taip pat muziejuje buvo Gyčio Ramoškos paruoštas izometrinis brėžinys su vidaus detalėmis (dabar - 2014.07.02 - negaliu pasakyti, ar tik ekspozicijai, ar kur nors publikuotas). 

[Red. past.: tiksliau apie Gyčio darbus ir publikacijas skaitykite temos tęsinyje, štai čia]

Jungtinėse Amerikos Valstijose brėžinį modeliui buvo nubraižęs Edas Petkus, dar istorinio skrydžio metais pagaminęs keletą "Lituanicos" modelių. Lietuvą šis brėžinys pasiekė tik smulkiu masteliu publikuotas Edmundo Jasiūno albume "Darius ir Girėnas (1933-1983)", o Lietuvos aviacijos mėgėjai plačiau jį pamatyti galėjo tik lietuviškame pakartotiniame šio albumo leidime 1993 m. Deja, palyginus su nuotraukomis matosi, kad šis brėžinukas dar mažesnio tikslumo.

Brėžinio istoriją pats Juozas Čepaitis yra papasakojęs "Sparnų" 1968 m. numeryje. Jo pagrindas buvo 1934 m. Karo aviacijos iš Emilio Matthew Lairdo dirbtuvių užsakytos projekcijos. Kažkiek tų brėžinių buvo padauginta dirbtuvių elektrografiniu aparatu, vienas egzempliorius pakliuvo J. Čepaičiui, vienas yra ir mūsų Lietuvos aviacijos muziejuje.


Beje, galima suprasti, kodėl tiriant katastrofą į Lietuvą neatkeliavo detalūs "Bellancos" brėžiniai: įsigyti visą tuo metu sėkmingai tebegaminamo lėktuvo brėžinių komplektą tikriausiai būtų prilygę įsigyti jo gamybos licenciją. Neketinant to daryti, tai būtų buvusi prabanga. Neaišku, kiek dokumentuota buvo ir rekonstrukcija E. M. Lairdo dirbtuvėse - ar tokiam vienetiniam "restricted" kategorijos darbui buvo ruošiamas detalus brėžinių komplektas, ar pasitenkinta tik atsakingesnių dalių skaičiavimais ir eskizais? Ar procesas buvo pramoninio lygio, ar jį būtų galima palyginti su dabartinių konstruktorių mėgėjų veikla?..

Lairdo projekcijoje nėra pjūvių, tad J. Čepaitis juos pabandė atkurti pats. Stačiakampėje liemens dalyje viskas daugmaž aišku, nebent būtų galima pagal vamzdžių skersmenį patikslinti kampų suapvalinimus. Tačiau priekyje, kur pereinama į apskritą variklio rėmą, neturėdamas kitokių šaltinių J. Čepaitis pjūvio formą spėliojo. Iš nuotraukų brėžinių autoriui tuo metu tikriausiai galėjo būti prieinamos nebent keletas, spaudos kokybės, iš Petro Jurgėlos knygos (1935 m., Čikaga; 1990, Vilnius), o gal papildomos medžiagos jis, nesitikėdamas rasti, nė neieškojo. Tad antras liemens pjūvis (prieš kabiną) klaidingai pavaizduotas kaip apskritas suplokštintais šonais.


Lairdo dirbtuvių projekcijose ir J. Čepaičio rekonstrukcijoje liko neparodyti sparnų spyriai. V. Bičiūnas spyrius nubraižė, nors dėl šaltinių trūkumo jie pavaizduoti netikslios formos. Savo ruožtu, "MK" brėžiniuose liko neparodytas sparnų nerviūrų ir bakų išdėstymas, autoriaus interpretacija buvo ir uodegos stabilizatoriaus ar variklio žiedo forma.

Dar lyginant su nuotraukomis matyti, kad Lairdo projekcijose netiksli ratų gaubtų forma, nėra daugelio detalių, pavyzdžiui, aptakų apie avarinio degalų išpylimo angas, kurios įsižiūrėjus matosi nuotraukose.

Dar nuo studijų laikų domėjausi kompiuterine grafika ir brėžinių atkūrimu. Tad atėjęs dirbti į Lietuvos aviacijos muziejų (LAM) be leidybos ar eksponatų duomenų bazės su malonumu pabandžiau užsiimti ir tuo.

Spaudoje radęs, kad vienas Amerikos lietuvis apie 1991 m. suorganizavo Lietuvai padovanoti automatizuoto projektavimo programą CADKey 4, susisiekiau su šios akcijos atstovais ir gavau egzempliorių muziejui. Pirmiausia perkėliau į kompiuterinį formatą minėtąsias Lairdo dirbtuvių projekcijas, tada pamėginau jas detalizuoti ir tikslinti.

Iš papildomų šaltinių jau turėjau E. Jasiūno albumą, taip pat - ruošiant 1983 m. ekspoziciją Karo muziejuje Gyčio Ramoškos kai kurių nufotografuotų dalių nuotraukas.

Nors programos galimybės buvo ribotos - tik trimačiai "vieliniai modeliai" be galimybės vaizduoti tonuotus paviršius, - bet ji jau leido sumodeliuoti liemens vamzdžių išlenkimą ir patikslinti priekinės dalies pjūvius. Jau vėliau iš Vakarų gautos modeliuotojams skirtų "Bellancos" brėžinių kopijos modeliuotojams patvirtino, kad ši prielaida buvo teisinga.


Toliau - detalių paieška, matavimai ir skaičiavimai nuotraukose. Kadangi skenerio dar neturėjome, gelbėjo liniuotės ar ant plėvelės atspausdintas milimetrinis tinklelis, nors ir teikiantis mažesnį tikslumą. Teko kelis kartus nueiti apžiūrėti nuolaužų į Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspoziciją. Nors ir už stiklo, joje pamatyti buvo galima kiek daugiau nei dabartinėje ekspozicijoje.

Šio darbo rezultatas buvo 1995 m. LAM metraštyje "Plieno sparnai" paskelbti "Lituanicos" brėžiniai. Žinoma, jie skirti modeliuotojams, 1:72 mastelio. Tad dėl to ir dar dėl šaltinių trūkumo detalės atitinkamai supaprastintos. Pvz., liemens vidus parodytas tik tai daliai, kurioje yra kabina.


Kai kurios klaidos išryškėjo jau po maniškių brėžinių publikavimo. Pasitikėdamas Lairdo brėžinių tikslumu, nekeičiau juose pavaizduotų detalių. Tačiau, pvz., "Bellancomis" besidomintis aviamodeliuotojas iš Aliaskos Lars Opland laiške nurodė, kad iš tikrųjų liemuo neturi tokios "kaktos" virš priekinio stiklo - viršutiniai vamzdžiai sklandžiai išlenkti aerodinaminio profilio pavyzdžiu. Taip pat nebuvau pastebėjęs langelių po sparnais prie spyrių (eleronų trosams ant skriemuolių apžiūrėti). Labiau nedetalizuotos matomos variklio dalys.

Įsigijus mokomąją modernesnės braižymo ir modeliavimo programos versiją (Bentley MicroStation, galinčios dirbti ir su populiariais AutoCAD modelių formatais), perkėliau "Lituanicos" projekcijas į ją.

Deja, vėliau brėžinių ruošimą užgožė kiti darbai, tad grįžti prie "Lituanicos" ir toliau koreguoti jos brėžinius pagal gaunamą naują informaciją neteko.

Tikiuosi, kaip vienas gretutinių šio tyrimo rezultatų galėtų būti ir tikslesnė lėktuvo rekonstrukcija.

Saulius Štulas