Blogas

G. RAMOŠKA: kas, kaip ir kada tempė legendinę "Lituanicą" tikrovėn? Projekcijų (brėžinių) chronologija

2014-08-31

Po vidurvasario pasižadėję siekti platesnių akiračių ir pasikalbėjimų, netrukus pateikėme E. Silvos minčių  apie projekto "LITUANICA-3D"  būklę. O tada iškart tapo aišku, kad jos labai tiksliai, be to, ir visiškai korektiškai apsakyti neįmanoma neaprėpiant priešistorės - anksčiau kitų autorių sukurtų darbų, paskelbtų straipsnių ir pan. Tučtuojau nusprendėme šią diskusiją pagilinti ir pratęsti.

Ypač nudžiugino S. Štulo rašinys  apie tai, kaip tobulėjo lėktuvo brėžiniai aviamodeliuotojams ir iš ko, kada, kaip buvo sukurta pirmoji 3D projekcija.  

Bet, kaip žinia, gilyn į mišką - daugiau medžių.

Tad po Sauliaus rašinio tapo aišku, kad toliau dera pasiaiškinti ir pirmosios trimatės projekcijos pirmtakus: kiek yra žinoma "Lituanicos" brėžinių ir kaip jie vertinami, kurie labiau detalūs ir patikimi, kas jų autoriai, kokia jų panauda, kokie esami ar dar numatomi, galimi rezultatai?   

Taigi šiuokart reiškiame padėką ilgamečiam mūsų bičiuliui, daugelio aviacijos mėgėjų bei tyrinėtojų gerbiamam autoritetui - Gyčiui Ramoškai. Kas jį pažįsta, tas neabejoja šio žmogaus gera valia ir nuostabiu gebėjimu vienu metu būti keliose vietose, rašyti kelias knygas iškart ir dar kitiems talkininkauti. Be abejonės, tai būdinga tik savo triūsui atsidavusiam žmogui.

Nuotraukoje - G. Ramoška Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) dirbtuvėse 2012 m. liepą. Tai buvo eilinė diena, kai fotografuodami restauruojamas nuolaužas, įnikę jas apžiūrinėti, matuoti, mėginti kaip nors skirstyti, rūšiuoti paskambinome Gyčiui į darbą šio bei to pasiteirauti ir... buvome nustebinti, kai netrukus su juo jau kalbėjomės vietoje.

Savo rašinyje Gytis šį faktą kukliai nutyli, bet iš tiesų jis buvo tas tylus ir uolus talkininkas, be kurio, ko gero, VDKM ir šiuokart, 2012-2013 m. perdarydamas memorialinę "Lituanicos" ekspoziciją nebūtų suskubęs padaryti išsamesnio lėktuvo dalių aprašo.

Dabar, kai turime jau tris "Lituanicos" inventorinius aktus, planuojame atlikti jų lyginamąją analizę ir tokiu būdu gauti papildomą šaltinį, galimai praversiantį ir "LITUANICA-3D" projekte...

Bet šiuokart - ne apie tai.

G. Ramoškos tekstą pateikiame originalų, netaisytą. Dėkojame ir linkime įdomaus skaitymo.

 

Dariaus ir Girėno „Lituanikos" projekcijos (brėžiniai)

Pačiopje pradžioje sudužusi „Lituanica" buvo eksponuojama senajame Karo muziejaus pastate. Tuo metu jau vyko naujojo muziejaus statybos darbai, todėl susirūpinta, kaip turėtų juose atrodyti Dariaus ir Girėno istorinio skrydžio ekspozicija. Nusprendus transatlantinio lėktuvo liekanas restauruoti (pradžioje net buvo idėja - atstatyti!), 1933 m. rudenį lėktuvo liekanos pergabentos į Karo aviacijos dirbtuves. Iškilus klausimui - kaip techniškai konkrečiai atrodė „Lituanica", į Lairdo dirbtuves (Čikagoje), kuriose lėktuvas buvo perdirbtas, paruošiant jį transatlantiniam skrydžiui, buvo parašytas laiškas, prašant atsiųsti lėktuvo brėžinius.


Lairdo dirbtuvės buvo pagaminusios naujus ilgesnius sparnus ir ilgesnes horizontalias uodegos plokštumas (liemens konstrukcija liko tokia pati, išskyrus važiuoklės sustiprinimus ir benzino ir tepalo bakų įstatymą, likviduojant keleiviams skirtus langelius ir duris). 1934 m. birželį Lairdas atsiuntė pieštuku atliktą brėžinį (maždaug A1 formato), kuriame pavaizduotos trys „Lituanikos" projekcijos, detalizuojant tik sparnų bei stabilizatoriaus ir aukščio vairo konstrukciją (t.y. daiktus, kuriuos dirbtuvės gamino). Pagal šias projekcijas nenustatytas asmuo (greičiausiai Karo aviacijos dirbtuvių meistras) pagamino Karo muziejaus ekspozicijai „Lituanikos" modelį.

1938 m. Karo aviacijos dirbtuvių braižykloje (konstravimo skyriuje) dirbęs Juozas Čepaitis nusikopijavo Lituanikos brėžinį (ant kalkės su tušu) ir po ketvirčio amžiaus pasigamino „Lituanikos" modelį, Brėžinys (ir jo modelio nuotrauka) pirmą kartą buvo publikuoti 1968 m. pirmajame naujai gimusio žurnalo „Sparnai" numeryje (J. Čepaitis jį papildė išvestiniais liemens pjūviais). Pagal tuos brėžinius, kurių šviesoraštinių kopijų J. Čepaitis pagamino daug, o Aviacijos sporto federacija išplatino tarp patikimų aviacijos mylėtojų, kaunietis aviamodeliavimo instruktorius Vaidevutis Bičiūnas 1972 metais pagamino kordinį „Lituanikos" modelį. Jis pasirūpino pateikti Sovietų sąjungos aviacijos entuziastams ir „Lituanikos" brėžinius su Dariaus ir Girėno žygio aprašymu žurnale „Modelist konstruktor" (1973 m. Nr.3).

 

G. Ramoška 1982-aisiais. (G.R. asmeninio archyvo nuotr.) 

1982 metais ruošiantis Dariaus ir Girėno skrydžio 50-mečiui, Aviacijos sporto federacija suplanavo daug renginių ir minėjimų (o valdžia, baimindamasi tautinio entuziazmo proveržio, pagrindinius nubraukė ir paliko tik nuošalius provincinius, t.y. - Dariaus ir Girėno tėviškėse bei prie Puntuko). Tačiau vieną vertingą darbą valdžia tais metais finansavo - Dariaus ir Girėno skrydžio ekspozicijos atnaujinimą ir patobulinimą tuomet vadinamame Kauno Istorijos muziejuje. Tad buvusioji sudužusios „Lituanikos" ekspozicija buvo išardyta, o mūsų aviatorių elitą, muziejaus direkcija pasitelkė kaip konsultantus naujos ekspozicijos formavimui. Ta proga buvo kruopščiai tyrinėjamos visos išlikusios „Lituanikos" dalys, pasitelkus net ir balistikos specialistą, bandant ieškoti pašovimo žymių (tačiau jų nerasta). Labai domėdamasis „Lituanikos" konstrukcija, aš irgi dalyvavau tuose tyrinėjimuose, fotografuodamas visas reikšmingesnes istorinio lėktuvo dalis. Suprasdamas, jog aviacijos istorijos gerbėjams svarbu pateikti lėktuvo sandarą, nubraižiau „Lituanikos" griaučių izometrinį vaizdą su viduje esančia įranga, o Lairdo projekcijose patikslinau lėktuvo ratų aptakų formą, nubraižiau sparnų spyrius šoninėje projekcijoje, pasinaudodamas mūsų aviacijos istoriko a†a J. Balčiūno nuotraukų kolekcija, o taip pat ESAG bibliotekoje esančiais JAV 1927-1928 metų aviaciniais žurnalais.
Lairdo ir Čepaičio brėžiniuose sparnų spyriai šoninėse projekcijose buvo iš vis neparodyti, o Bičiūno brėžinyje jie neatitiko originalių formų. Tačiau prie mano straipsnio apie „Lituaniką", kuris buvo patalpintas „Sparnų" 1983 m. Nr.2, mano brėžiniai nebuvo įdėti (buvo pateikti 1968 m. publikuoti Čepaičio brėžiniai). Mano brėžiniai (projekcijos) buvo patalpinti 1983 metais apie Dariaus ir Girėno skrydį trimis kalbomis išleistame buklete ir 1991 m. išleistoje knygoje Darius ir Girėnas. Dokumentai.

Edmundas Jasiūnas savo 1984 metais Čikagoje išleistoje knygoje Darius-Girėnas 1933-1983, pateikė Čepaičio ir aviamodeliuotojo Edvardo Petkaus „Lituanikos" projekcijas (pastarosios smarkiai neatitinka originalo).

1995 metais išleistam žurnalui Plieno sparnai Nr.3, Saulius Štulas  su kompiuterine braižymo programa atliko patikslintus brėžinius, pasinaudodamas Lietuvos aviacijos muziejuje sukaupta vaizdine medžiaga ir Karo muziejuje patalpintos „Lituanikos" išlikusių fragmentų nuotraukomis.

 

2013 metais (Dariaus ir Girėno skrydžio 80-mečiui) Lietuvos aviacijos muziejus išleido lankstinuką su mano izometriškai nupieštu spalvotu „Lituanikos" vaizdu, parodančiu lėktuvo vidaus sandarą, su įvairių dalių ir įrengimų paiškinimais.

Gytis Ramoška