Blogas

Ar klydo S. Darius? Kuro sąnaudų projektas modernios meteo-reanalizės kontekste: G. KAČERGIAUS SKAIČIAVIMAI (I)

2015-05-13
Intensyviai renkant duomenis, per pastaruosius 3-4 metus išryškėjo daugiau atodangų nei buvo galima tikėtis. Literatūriškai būtų galima paironizuoti, kad "Lituanicos" istorijos dykra atkakliam (šiek tiek apsėstam, ką ir besakyti) "kasinėtojui" išskirtinai dėkinga, nes kur tik joje giliau pakasi, ten būtinai kažką atrasi.

Antai, kaip gi dabar toliau liaupsinti S. Darių už krepšinį Lietuvoje ir numoti į jo asmens dokumentus, kurie liudija, kad 1920 laikinai atvykęs į Lietuvą šis "JAV pilietis, kuris niekada nebuvo Lietuvos pilietis", bet tuo pačiu ir "Lietuvos pilietis, kuris niekada nebuvo JAV pilietis" pirmiausia tapo VRM operatyvininku (ne veltui 1923 pagarsėjo kaip vienas svarbiausių kovotojų tarp Klaipėdos "sukilėlių")? Net biografų laukia nearti dirvonai! O ką bekalbėti apie "Lituanicos" skrydžio įteisinimo spragas, lig šiol viešai neskelbtą dvišalę lakūnų sutartį, skrydžio starto juridinį kazusą JAV? Arba veikiai diplomatus apstulbinusias neskraidymo zonas reicho šiaurės rytiniame pasienyje? Arba LKP CK ir Lietuvos KGB protokolus, kuriuose suplanuota taktika drastiškai ir tiesiog genialiai liaudies masėms įkalti pašovimo versiją?

Turės praeiti daugiau laiko, kol nauji duomenys inertišką "Lituanicos" vaizdinį pavers istorine samprata. O kol kas visuose mūsų renginiuose, pranešimuose ir diskusijose persekioja iki gyvų kaulų įsisenėjęs gandas: ar tiesa, kad "Lituanica" buvo pašauta?

Lažinamės, kad prireiks bent 5 ar 10 metų, kol atsiras labiau kritiškų svarstymų, pavyzdžiui: ar tiesa, kad Steponas Darius suklydo? (S. Girėno klaidos skrydžio metu irgi galėjo būti svarbios, tačiau idėjos autorius, pagrindinis vykdytojas, už skrydžio parengimą bei įgyvendinimą atsakingas įgulos vadas vienareikšmiškai buvo S. Darius.)

Gal S. Darius pernelyg optimistiškai apskaičiavo kuro sąnaudas? Gal pavedė kuro sistemos konstrukcijos ir dėl to lakūnai jo pristigo? O gal jie išklydo iš numatyto kelio ir galutinėje atkarpoje pasiklydo?

Vokiečių tyrėjų atsakymas 1933 m. buvo griežtas "TAIP".

Lietuvių tyrėjų atsakymas 1933 m. buvo ryžtingas "NE".

Bet vokiečių "TAIP" nebuvo išpopuliarintas kaip lietuvių "NE". Tad lig šiol taip ir žinoma: S. Darius NEklydo; o jei jis viską darė teisingai, tai, matyt, audra buvo kalta; arba vokiečiai.

Nebūtinai aiškiai argumentuotas, bet visgi neišjudinamas "žinojimas" visiškai skirtingais laikotarpiais - dar viena iš atrastų keistybių: pasirodo, galime 31, tiksliau 35 metus nepalaidoti tautos didvyrių palaikų, juos kilnoti, pūdyti, pjaustinėti, bent 25 metus skrydžio relikvijas trupinti ir detaliau neaprašytas rakinėti (niekas nepastebės, jei gabaliuką namo parsineši), monumentą tik po 60 metų Kaune pastatyti ir net po 82 metų neišleisti solidžios monografijos, žadėtos dar 1933-aisiais; tačiau blaiviai pasvarstyti, kad didingi žmonės irgi gali klysti arba kad juos galbūt kažkur ištiko nesėkmė, - ne, šito nė už ką negalime. Nevalia! Tokia, atsiprašant, pagarba...

Visa tai rašau, kad būtų aišku: ilgalaikiame kontekste toliau pateikiami Gintauto Kačergiaus skaičiavimai yra naujiena, brangus ir retas dovis. 

G. Kačergius jau keliolika metų domisi "Lituanicos" tema ir savitai nagrinėja problemas, daugiausiai susijusias su technine skrydžio eiga ir katastrofos aplinkybėmis. Šis nepriklausomas tyrėjas išsiskiria tuo, kad kritiškai  ir kruopščiai nagrinėja viešai prieinamus šaltinius ekspozicijose, spaudoje, internete ir pan. Be to, jam būdingas (dažniausiai) pravartus įprotis vadovautis matematine logika ir mėginti aiškintis matematikos kalba.

Diskusija su G. Kačergiumi jau yra davusi nemenko postūmio mūsų tyrimui (daugiau sužinosite čia, išdavos išsamiai pristatytos naujausiame straipsnyje "Naujajame židinyje-Aiduose", Nr. 3). O mūsų "Bloge" jis rašo pirmą kartą.

Dviem dalimis pateikiamas G. Kačergiaus rašinys yra įkvėptas pernai paskelbto mokslinio straipsnio, kuriame remiantis istoriografiniais ir meteorologiniais šaltiniais pirmąsyk pamėginta aprašyti faktines orų sąlygas "Lituanicos" skrydžio metu nuo starto 1933 m. liepos 15 d. ryte iki tragiškos pabaigos vidurnaktį po liepos 16 į 17 d. (visas tekstas yra čia).

G. Kačergiaus rašinyje pateikiama iš pažiūros elementari, bet vis dėlto pirmą kartą tokiu būdu nagrinėjama skridimo anatomija: "Lituanicos" variklio galios, vėjo įtakos, kuro sąnaudų, lėktuvo svorio, kelio, laiko ir greičio sąveika. (Verta pridurti, kad "Lituanicos" planuotas bei faktinis maršrutas, tiksliau pastarojo versijos, ir kuro sąnaudos yra G. Kačergiaus "arkliukas" - pvz. yra čia.) 

Pažymėtina, kad II dalyje yra nuskristo kelio dalies, t. y. fragmentinė analizė.

Taip pat šimtaprocentinio matematinio tikslumo, vienareikšmių išvadų nei reikia, nei galima tikėtis pirmiausia dėl to, kad iš principo yra nežinomas (ir nebus žinomas, jei nebus rastas skrydžio dienynas) faktinis "Lituanicos" maršrutas, ir dar dėl to, kad meteo-reanalizėje ir galop paties S. Dariaus užrašų dešifravime yra/gali būti paklaidų.

Tačiau svarbus yra pats naujas požiūris į galimybę matematiškai tikslinti skrydžio parametrus, turėjusius įtakos skrydžio eigai ir pabaigai - dalykams, dėl kurių paprastai ginčijamasi iki nukritimo ir be didesnio konkretumo.

Neatmestina, kad G. Kačergio metodą panaudosime ateityje: pvz., planuojamoje tarpdisciplininėje analizėje, kurioje svajojame kartu su kitų mokslo sričių atstovais išnagrinėti projekto LITUANICA-3D duomenis ir pamėginti įvertinti, ką lėktuvo nuolaužų visuma, visos konstrukcijos ir dalių deformacijos sako apie skrydžio eigą bei katastrofos momentą, kaip visa tai patvirtina 1933 m. oficialių tyrėjų išvadas arba priešingai, joms prieštarauja, o taip pat ar duoda pagrindo sąmokslo teorijoje išgarsintam įtarimui, kad niekadėjai vokiečiai išgrobstė nuolaužas su pašovimo žymėmis.

Autoriaus išvadose (kurias jis ne veltui visgi vadina prielaidomis) yra pastebėjimų apie galimai didesnes nei planuota kuro sąnaudas, o taip pat apie galimai netiksliai S. Dariaus žymėtą skrydžio laiką atkarpoje nuo Niujorko iki Niufaundlando salos šiaurės vakarinio taško - toje maršruto atkarpoje, kurioje vienintelėje išvis turime aiškesnių pirminių duomenų. 

Taigi tariame draugišką AČIŪ Gintautui Kačergiui ir linkime įdomaus skaitymo.

(Kaip visad, autorių tekstai "Bloge" pateikti neredaguoti, kalba taisyta minimaliai.)

 

GINTAUTAS KAČERGIUS [foto: A. Užgalis] 

I. "LITUANICOS SVORIO MAŽĖJIMAS 

„Lituanikos" svoris skrydžio metu nuolat mažėjo, nes buvo sunaudojamas benzinas bei tepalas, o taip pat buvo išmetamos tuščios benzino skardinės. Klausimas - kokia ta svorio mažėjimo dinamika?

Apskaičiuoti buvo pabandyta remiantis S.Dariaus sudaryta benzino sunaudojimo lentele.  

 

[VDKM ekspozicija]

Šios lentelės atkurti duomenys:

 

[Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai", 1991, p. 110]

Iš pastarosios lentelės duomenų sudarytas ir nubraižytas grafikas, taipogi galonai paversti į litrus:

 

Pagal šį grafiką buvo paskaičiuota, kiek kiekvieną valandą sudega benzino. Priėmus benzino tankį 725 kg/m3, apskaičiuotas sudegusio benzino svoris.

Pradžioje, naudojant benziną iš skardinių, ištuštintos skardinės buvo išmetamos. Skaičiavimams imta, kad tuščia skardinė svėrė 2 kg. Tepalo sunaudojimas skaičiuotas taip: visas kiekis - apie 100 kg - skirtas maždaug 50 skridimo valandų.

Iš to seka, kad sunaudojimas yra apie 2 kg/val. Taip pat buvo padaryta išlyga, kad benzino gal būt buvo sunaudojama daugiau, nei paskaičiuota. Priimtas 5% pereikvojimas.

Visi skaičiavimai suvesti į lentelę:

Rezultatas: „Lituanika" po 37 valandų skridimo, t.y. katastrofos momentu svėrė apie 1650 kg. Žinoma, su priimtom išlygom: kad benzino sunaudojimas buvo būtent toks, koks priimtas skaičiavimuose, kad tepalo sunaudojimas - 2 kg/val. Ir svarbiausia (!) - kad nebuvo jokio benzino nuotekio. Kita vertus, benzino sueikvojamas galėjo būti ir mažesnis nei apskaičiuota. Nemažą skrydžio dalį „Lituaniką" lydėjo palankus vėjas, todėl benzino galėjo būti ir sutaupyta.

S.Dariaus sudaryta „Lituanikos" benzino sunaudojimo lentelė susieta su variklio sūkiais, o tai tiesiogiai rišasi su variklio galia. Pradžioje, pirmas 2 valandas buvo numatyta skristi maksimaliais sūkiais - 1970 aps/min. Benzino sunaudojimas maksimalus - 98 L/val. Tokiu sunaudojimu Kauno neitų pasiekti. Todėl palaipsniui buvo mažinami variklio sūkiai - benzino sunaudojimas palaipsniui mažėjo. Variklio galia - taip pat. Bet tos variklio galios ir nereikėjo - lėktuvas lengvėjo.

Kilo mintis paskaičiuoti kiek kilogramų „nešė" „Lituanikos" variklio viena arklio jėga (naujoviškai arklio galia - AG). Skaičiavimų lentelė:

Nubraižius grafiką, vaizdas toks:  

Diskusija: pagal S. Dariaus susidarytą lentelę, sumažinus variklio sūkius po 2 valandų skridimo ir po 7 valandų, svoris tenkantis 1AG būtų atitinkamai 13,1 kG/AG ir 12,8 kG/AG. Tai viršija startinį įkrovimą (12,5 kG/AG), kas sukelia abejonę („Lituanikos" startas buvo labai sunkus, įsibėgėjimui prisiėjo išnaudoti apie 1200 m ilgumo distanciją) ar tais momentais buvo galima tiek sumažinti variklio sūkius. Ar variklis tiek sumažinus jo galią „pavežtų" - t.y. ar lėktuvas sugebėtų skristi horizontaliai?

Tam, kad nebūtų viršytas 12,5 kG/AG įkrovimas, variklio sūkius mažinti būtų reikėję mažesniais šuoliais, pvz.: po 2 val. iki 1940 aps/min, dar po 2 val. iki 1900 aps/min, o iki 1850 aps/min mažinti ne po 7 skridimo valandų, bet po 8 val.

Tada grafinis vaizdas būtų toks:

 

Šiuo atveju benzino būtų suvartota daugiau nei S.Dariaus buvo numatyta. Paskaičiavus, šis padidėjimas yra maždaug 30 litrų. Padidėjimas nedidelis, lyginant su visu „Lituanikos" benzino kiekiu. Tačiau baigiamojoje skridimo stadijoje net ir toks palyginti nedidelis benzino pereikvojimas gali būti lemtingas.

Vis dėlto tai yra tik spėjimas, prielaida. Ir jis pagrįstas kitu spėjimu: kad „Lituanikos" varikliui įkrovimas 12,5 kG/AG buvo maksimalus ir daugiau variklis nebūtų „pavežęs".  O jei ši prielaida nėra teisinga - galbūt variklis galėjo dirbti ir didesniu įkrovimu, pvz., 13 kG/AG - tai jokio benzino pereikvojimo nebuvo. Juolab, kaip jau buvo minėta, dėl skridimo pavėjui benzino galėjo būti ir sutaupyta.

 

SUŽINOKITE DAUGIAU! II DALIS - čia