Blogas

Niufaundlandas-vietovė X: naujas maršruto paslapties sprendimas. G. KAČERGIAUS SKAIČIAVIMAI (III)

2015-06-28

(Ciklo tęsinys. Pradžia - čia

 

GINTAUTAS KAČERGIUS 

II etapas. Skridimas per Atlanto vandenyną

 

Šįkart skaičiuota vėjo įtaka „Lituanikos" skridimui tolesniame, II etape, t.y. meteorologinėje reanalizėje išskirtoje sutartinėje maršruto dalyje nuo Grand Falls miestelio Niufaundlande iki Šiaurės Škotijos.

Taikyta tokia pati skaičiavimo metodika kaip ir ankstesniame skaičiavime

Skaičiavimų rezultatai - lentelėje:

  

Rezultatas: vėjas šiame etape „Lituaniką" per 18 val. 40 min. „panešė" 162,7 km. Taigi 162,7 : 18,67 = 8,7 km/val., apvalinant apie 9 km/val. Štai toks greičio prieauglis dėl vėjo.

Išvada būtų tokia, kad „Lituanikos" skridimui vėjas buvo palankus, bent jau maršruto dalyje per Atlanto vandenyną, ir kad šioje skridimo stadijoje benzino galėjo būti sutaupyta.

Tai, kad 1933 metų liepos 16 dieną vėjas skrydžiui per Atlantą buvo palankus, liudija V.Posto skridimas. Iš Niujorko į Berlyną V.Postas savo lėktuvu „Winie Mae" nuskrido vidutiniu greičiu apie 250 km/val. Deklaruojamas lėktuvo Lockheed Vega 5C kreiserinis greitis yra 225 km/val. (galbūt 230 km/val.). Taigi greičio prieauglis buvo apie 20 km/val. (visame ilgame kelyje Niujorkas - Berlynas). Todėl pavyko sutaupyti benzino, ir V.Postas tuo buvo patenkintas.

Tai patvirtina meteorologinės reanalizės duomenų teisingumą. Štai kiek yra pažengęs 21 amžiaus mokslas: galima sužinoti, koks buvo oras prieš 80 metų bet kurią dieną!

Maršruto per Atlantą peripetijos

Kaip iš tikrųjų Steponas Darius ir Stasys Girėnas skrido per Atlanto vandenyną - neaišku; tai, kaip sakoma, tamsus miškas.

Vyrauja nuomonė, kad Europos krantus jie pasiekė Šiaurės Škotijoje. Taip teigiama A.Gustaičio vadovautos komisijos Akte (1933 m.), toks maršrutas nagrinėjamas ir meteorologinėje reanalizėje (2013). 

Dokumentų knygos ("Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai", Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, Kaunas, Lietuvos technikos muziejus, „Plieno sparnai", 1991) viršelio iliustracijoje maršrutas pavaizduotas per Škotiją: 


LAM-o lankstinuke, skirtame „Lituanikos" skrydžio 80-mečiui (2013) - irgi per Škotiją:


Sunku būti baltai varnai, tačiau aš turiu kitokią nuomonę, kurią šiame rašinyje bandysiu pagrįsti.

Škotija ar Airija?

Steponas Darius prieš skrydį pasiruošė tokį maršrutą: Niujorkas-Niufaundlandas-Airija-Londonas. Šį maršrutą juodraštyje buvo suskaidęs į 30 atkarpų, vidutiniškai po 103 jūrmyles (čia tikriausiai maždaug vienos valandos skridimo atkarpos). Prie kiekvienos atkarpos jis pažymėjo skridimo kursą laipsniais. Suprantama: skridimo trajektorija yra lankas ir kursą reikia nuolat keisti. S.Darius buvo pasirengęs tą kursą keisti kas valandą.

S. Dariaus brėžinio fragmentas:

 

Pirmasis klausimas: dėl kokių priežasčių S.Darius ir S.Girėnas būtų turėję nesilaikyti savo paskaičiuoto ir nusibraižyto maršruto ir sukti į šoną? Įvairiuose šaltiniuose pateikiama tam tikrų galimų priežasčių:

1. A.Gustaičio komisijos akte įvardijami keli argumentai: kad kelias per Škotiją trumpesnis; kad pasak konsulo Niujorke P.Žadeikio „Lituanikos" lakūnai paskutiniu momentu nusprendė laikytis šio kelio; ir kad Europoje nebuvo pastebėti.
2. Pagal meteorologinę reanalizę priežastis sukti šiauriau galėjo priversti viduryje Atlanto sutikta kritulių zona.
3. N.Dariūtė-Maštarienė rašė, kad Darių ir Girėną Atlante užklupo audra: „O audra Atlante iš tikrųjų užklupo Darių ir Girėną. V.Postas valanda anksčiau už „Lituaniką", daugiau kaip pusantro karto greitesniu lėktuvu liepos 16 d. 13 val. 15 min. sėkmingai nusileido Berlyne. Jis papasakojo, kad Atlanto vandenyne sutikęs audrą su perkūnija, kuri smarkiai apsunkinusi skridimą. Tik radiokompaso padedamas, jis nebuvo nublokštas į šalį". (Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl. 161)

Šiais trim atvejais galimas toks svarstymas:

1. Per Škotiją kelias trumpesnis, bet trumpesnis tada, kai tokiu maršrutu skrendama nuo pat pradžių, t.y. bent jau nuo Niufaundlando, o ne pasukant viduryje kelio. Šiuo atveju kelio sutrumpėjimas ir „sutaupymas" gautųsi nelabai žymus - apie 80-100 km, geriausiu atveju apie 120-140 km. Taigi maršrutas link Šiaurės Škotijos turėjo būti iš anksto paruoštas ir apskaičiuotas. O kadangi tokio pasiruošto ir smulkiai paskaičiuoto Škotijos maršruto „Lituanikos" lakūnai neturėjo, tai vargu ar galėjo būti keičiamas sprendimas paskutiniu metu. Na, o pokalbio su konsulu P.Žadeikiu iš konteksto ištraukta frazė vargu ar gali patvirtinti ar paneigti vienokį ar kitokį maršrutą. Galbūt Žadeikis, kaip ne aviacijos specialistas ne taip suprato, gal pasvarstymus, pamąstymus apie maršruto variacijas, priėmė už tikrovę. O galimybes ar sąlygas būti ar nebūti pastebėtiems Europoje turbūt reikėtų aptarti atskiroje temoje.

2. Meteorologinės reanalizės žemėlapis rodo, kad kritulių zonos epicentre lietaus kiekis buvo apie 6 mm per 12 val. Tai yra nesmarkus lietus. „Lituanikos" maršrutas tiesiai į Airiją„nekabintų" to epicentro, o praeitų kažkiek šiauriau, per dar mažesnių kritulių zoną. Taigi reanalizėje parodytas silpnas (light rain) lietus neturėjo būti priežastis sukti iš suplanuoto kelio į šoną, kaip parodyta reanalizės straipsnio iliustracijoje:

 

3. Nežinia iš kur N.Dariūtė-Maštarienė ėmė informaciją apie V.Posto skridimą (šaltinis nenurodytas), bet ši informacija ne visiškai atitinka aprašymą apie V.Posto skrydįŠitame Smithsonian muziejaus skelbiamame šaltinyje nėra nė užuominos apie audrą ar perkūniją. Minimas tik lietus ir dar tai, kad V.Postas per tą lietų skrido tiesiai į Airiją. Galima teigti, kad V.Posto lėktuvas buvo geresnis už „Lituaniką", turėjo pažangesnių prietaisų (radijo kompasą), bet audra su perkūnija yra pavojinga visiems lėktuvams, taip pat būtų buvusi pavojinga ir V.Posto lėktuvui. Faktą, kad V.Posto skridimo aprašyme nepaminimi nei žaibai, nei audra, galima vertinti tik taip, kad jokios audros ten nebuvo. Meteorologinėje reanalizėje žaibai minimi kaip „galimi" (maybe even illuminated with lightning). "Galimi" dar nereiškia, kad tikrai buvę.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad nėra išlikusio jokio patvirtinančio dokumento ar įrašo dokumente apie FAKTINĮ maršrutą per Škotiją. Ši vyraujanti nuomonė paremta spėjimais, prielaidomis, hipotezėmis.

Antras klausimas: ar maršrutas per Škotiją, o po to neišvengiamai ir per Šiaurės jūrą - racionalus? Atsakymas, manyčiau, neigiamas. Argumentai:

1. Sukant Škotijos link, nors bendras maršruto ilgis ir patrumpėja, bet prisideda papildomai apie 500-600 km vandenynu ir Šiaurės jūra. Skristi virš vandens gerokai daugiau pavojinga nei virš sausumos. Kai jau gali būti variklis kažkiek „papjautas", kai gali prisieiti „tempti" iki artimiausio kranto, tokia rizika nėra racionali. Šių dienų Lietuvos aktualijos (įvykis su lėktuvu AN-2) tai tik patvirtina. Paskaičiavus ir sulyginus meteorologinėje reanalizėje aptarto maršruto ilgį (iki Kylio, o nuo jo tiesiai iki Štargardo) bei maršrutą per Airiją-Londoną-Amsterdamą-Berlyną (taipogi iki Štargardo), pastarasis ilgesnis tik 90 km. Tad benzino sutaupymas, skrendant per Škotiją, siektų tik apie 30 litrų. Kas racionaliau? Ar tie 30 l benzino, ar padidinta rizika, įveikiant papildomus 600 km virš jūrų? Į šį klausimą jau, matyt, nebebus atsakymo - atsakyti tebūtų galėję tik patys S.Darius ir S.Girėnas.
2. Virš jūrų didesnė tikimybė sutikti blogo oro zonas. O sutikus tokio blogo oro zoną (pvz. frontalinę audrą) - ką reikėtų daryti? Sausumoje yra galimybė apsigręžti ir kažkur surasti vietą nutūpti. O ką daryti tokiu atveju jūroje? Ir dar - tokio blogo oro tikimybė yra didesnė būtent labiau šiaurėje. Juolab, kad „Lituanikos" lakūnai turėjo Niujorko meteorologo dr. H.Kimbalo meteorologinius žemėlapius, pvz.:


Šiame žemėlapyje parodytas ciklonas virš Škotijos, jam įkandin pro Islandiją slenka kitas ciklonas. O „Lituanikos" maršrutas driekiasi Azorų anticiklono periferijoje, dar gero oro zonoje. Šitokioje situacijoje nemažą įtaką galėjo turėti ir psichologinis faktorius: turint tokią informaciją - sukti link šiaurės?! Iš pakankamai gero oro zonos į galimai blogesnio oro zoną?! Steponas Darius negalėjo nepasitikėti dr. Kimbalo duomenimis. Nors galbūt tie duomenys ne visai atitiko realias sąlygas. Žinoma, būtų buvę puiku, jei S.Darius būtų galėjęs turėti tokio tikslumo meteorologinius duomenis, kokie yra meteorologinėje reanalizėje! Deja, ne tas buvo laikmetis...

Nors esu maršruto per Airiją apologetas, bet vis dėlto neatmesčiau dažniausiai minimos prielaidos, kad „Lituanika" Europą galėjo pasiekti ir Škotijoje. Priežastis - natūrali nuonaša dėl vėjo.

Pagal meteorologinę reanalizę vėjo kryptis nuo 6 iki 13 atkarpos buvo pietvakarių arba netgi pietų. Taigi lėktuvą turėjo nešti į šiaurę nuo maršruto linijos. Visgi paskaičiavus aiškėja, kad ši nuonaša nebuvo tokia didelė ir tegalėjo „Lituaniką" nunešti tik iki Šiaurės Airijos.

Be to, yra ir kita priežastis, dėl kurios lėktuvas galėjo nukrypti nuo užsibrėžtos maršruto linijos: kompaso paklaida. „Lituanika" turėjo indukcinį kompasą. Tai - modernus tų laikų prietaisas, bet S.Darius jį buvo įsigijęs nebenaują. Deviacija (kompaso rodmenų nuokrypis) buvo milžiniška - kai kuriomis kryptimis iki 32°! Todėl neatmestina, kad susisumavus nuonašai dėl vėjo su kompaso deviacija „Lituanika" galėjo nukrypti nuo pradinio maršruto iki Šiaurės Škotijos.

Tačiau ir vėl pastaba: tokiu atveju lygiai taip pat reikėtų nagrinėti ir nukrypimą nuo maršruto (Airijos krypties) į pietus. Jei kompasas rodo blogai, tai „blogai" gali būti į bet kurią pusę. Ir įsivaizduokime, kad lakūnai to nežino! Tuomet praktiškai yra vienoda tikimybė, kad „Lituanika" galėjo nukrypti nuo kurso tiek į šiaurę, tiek ir į pietus. O jei į pietus - tai Airija galėjo būti „prašauta" ir Europa pasiekta Pietų Anglijoje arba netgi Prancūzijoje (kažkur apie Normandiją). O kodėl gi ne?! Nors, žinoma, tikimybė, kad buvo nukrypta į pietus, vis dėlto yra gerokai mažesnė. Vėjo nuonaša buvo šiaurėn, o tai didina tikimybę nukrypti nuo maršruto būtent į šiaurę.

Kita vertus, „Lituanika" turėjo krypties gyroskopą bei derivometrą. Tai - prietaisai, padedantys išlaikyti reikiamą skridimo kryptį ir eliminuoti vėjo įtaką. Taipogi buvo ir antrasis kompasas - magnetinis. Mažai tikėtina, kad abudu kompasai vienodai blogai rodytų. Tad tenka manyti, kad nepaisant pasvertų "jeigu" vis dėlto buvo įmanoma laikytis užsibrėžto. Sykiu nėra pagrindo teigti, kad „Lituanika" žymiai nukrypo nuo skridimo krypties savaime, be pilotų valios, jiems nežinant. Taip pat nereikėtų galvoti, kad jie skrido idealiai tiksliai pagal žemėlapyje nusibrėžtą liniją. Tas nukrypimas galėjo būti,na, gal apie 30-50 km į vieną ar kitą pusę, t.y. 30-50 km į šiaurę arba į pietus nuo Galvėjaus įlankos (Galway Bay; tai - Airijoje esanti įlanka, į kurią buvo nutaikyta Stepono Dariaus juodraštyje nubrėžto maršruto linija).

Galutinės išvados:
1. Škotijos ir Šiaurės jūros maršrutas yra tik spėjamas - nėra jokių šį maršrutą pagrindžiančių dokumentų. Be to, šis maršrutas nebuvo detaliai pasiruoštas.
2. Maršrutas per Airiją yra racionalesnis, todėl žymiai didesnė tikimybė, kad S.Darius ir S.Girėnas skrido būtent juo.
3. Neatmestina (nors ir labai nedidelė) tikimybė, kad buvo nukrypta ir į pietus nuo pagrindinio (paskaičiuoto) maršruto. Reikėtų svarstyti visas galimas alternatyvas.

 

Tęsinys apie skridimo paskutinį, III etapą - netrukus.  

[PRIMINIMAS: Lituanica-documentica.lt savo Draugų straipsnių turinio netaiso, kai skelbia "Bloge". Lituanica-documentica.lt yra atviras diskusijoms ir laikosi nuostatos, kad visos argumentuotos nuomonės vertos atskiro dėmesio, o ypač tos nuomonės, kurios akumuliuoja naujausius mūsų vykdomo ilgalaikio tyrimo rezultatus ir tokiu būdu skatina tolesnę diskusiją. Puiku, kad šiame rašinių cikle G. Kačergiaus plačiai naudoja ir kritiškai svarsto meteorologinę reanalizę. Tikėtina, kad atsakydamas į G. Kačergiaus rašinių ciklą Lituanica-documentica.lt jį apibendrins atskirame rašinyje, kur pateiks savo komentarų, galbūt nedidelių pataisymų. Dėkojame Draugams ir visiems mūsų bičiuliams, kurie domisi bei skaito!]