Tyrimas

Tyrimas

 TYRIMĄ PASKATINO TOKS FENOMENAS:

  • Lituanicos istorija yra viena iš tų, kurią visi neva žino ir kurios niekas tikrai neišmano;
  • lietuvių skrydis per Atlantą nuo pat pirmų viešų užuominų, bent nuo 1927 m. išgarsintas kaip mitinių herojų žygdarbis, mistiška lietuvių tautos vizija;
  • visais laikais Lituanicos skrydžio atminime vyravo patetiškas idealizmas ir ideologija.
 
Šis tyrimas - tai pirmas ir vienintelis sėkmingas bandymas racionaliai pažinti Lituanicos istoriją. 
 
Apie Lituanicą iki šiol buvo prikalbėta, prirašyta labai daug. Bet kas iš to?

Populiarūs tekstai ir ypač kino filmai - 1983 m. kultinės juostos Skrydis per Atlantą, Lituanikos sparnai, Berlincheno trikampis - stokoja pagrindimo.
Daugiausia tai - grožinė literatūra, meninė kūryba, kurioje be rimtesnių argumentų paistoma apie Lituanicos pašovimą ir kitas "paslaptis". 
Dėl objektyvių ir subjektyvių kliūčių - nuo politinių iki asmeninių priežasčių - visi be išimties autoriai Lietuvoje ir JAV rėmėsi ribotais, daugiausia antriniais šaltiniais. Todėl jie neatvėrė pažinimui svarbiausių klausimų ir netgi nesiekė demaskuoti mito.
 
(A. Gamziuko  nuotraukoje - 1983 m. Lietuvoje furorą sukėlusio vaidybinio filmo afiša Kaune.) 

Mokslinių tyrimų apie Lituanicą iki šiol nebuvo.
Vienintelis žinomas svaresnis užmojis - Šiaulių universiteto istorijos specialybės studentės Lauros Griciūtės bakalauro darbas "S. Dariaus ir S. Girėno kultas: raida ir ištakos"; Šiaulių universitetas, 2011, vadovas dr. S. Kulevičius. Tačiau L. Griciūtė nenagrinėja paties istorinio įvykio ar jo atminimo raidos priežasčių, tik apžvelgia ir surūšiuoja atminimo formas.
Atminimą kiekybiškai statistiškai mėgino apžvelgti dar ir Lietuvos edukologijos universiteto studentų grupė: tai - Aurimo Palaimos ir Ievos Judickytės bakalauro darbas „Steponas Darius ir Stasys Girėnas istorinėje atmintyje (1933-2013 m.). Įamžinimo sąvadas"; LEU, 2014, vadovas - prof. dr. Juozas Skirius.
O pačiam istoriniam įvykiui nagrinėti kol kas buvo skirtas vienintelis bakalauro darbas, kuris yra susijęs su šiuo tyrimu: tai - Julijos Mintautės "Lituanicos katastrofa: institucijos, pareigūnai ir politinė situacija 1933 m. vasarą" - VU, 2013; vadovė dokt. G. Sviderskytė.

ŠIO TYRIMO YPATUMAI:
  • išnagrinėtas pats istorinis procesas, o ne populiari jo interpretacija; 
  • atskleistas procesą suformavęs platus, daugiasluoksnis kontekstas;
  • išaiškinti Lituanicos atminimo raidos etapai ir jų priežastys;
  • nustatyti esminę įtaką darę teisės ir politikos aspektai;
  • taikyti aukšti standartai, sutelkti PROFESIONALAI
  • kompleksiškai ištirti Lietuvos, JAV, Vokietijos ARCHYVAI; 
  • taikyti istorijos mokslo ir tarpdalykiniai METODAI (žr. eigą žemiau); 
  • aktyviai vykdyta sklaidaviešinti tyrimo DUOMENYS.
 
Klausimai sprendžiami iš esmės, nevengiant net tų galvosūkių, kurių išspręsti neva "neįmanoma". Skeptikams pateikta daug siurprizų. 
 
  
(Skiriasi kaip juoda nuo balto: kairėje - 1933 m. po katastrofos išleistas JAV lietuvių žurnalo spec. numeris; dešinėje - šio tyrimo metu 2013 m. trimačiu skenavimu rekonstruota sudužusi Lituanica.) 
 
  

TYRIMO EIGA nuo šių dienų iki ištakų:

2017 m. - - Disertacijos pagrindu planuojama išsami MONOGRAFIJA. 

2016 m. Baigta rašyti ir rugsėjį VU Istorijos fakultete apginta mokslų daktarės DISERTACIJA.

2016 m. rugsėjis. Pirma publikacija tarptautiniame mokslo žurnale European Review (Cambridge University Press). 

2015 m. Papildoma finalinė šaltinių patikra Vilniuje ir Kaune: LYA, LCVA, KAA, VDKM.

2015 m. kovas. Gauti duomenys iš Vokietijos URM politinio archyvo: URM, VRM,  Propagandos ministerijų protokolai, pro-memoria, susirašinėjimo dokumentai.  

2014 m. spalis - 2015 m. vasaris. Šaltinių paieška ir analizė Lietuvos ypatingajame archyve (LYA): LKP CK posėdžių protokolų medžiaga, LKP CK ir Lietuvos KGB susirašinėjimo dokumentai, A. Sniečkaus archyvas.

2014 m. spalis. Ekspedicija į JAV, Kaliforniją: V. Kaupo privatus archyvas, t. p. E. Turausko dokumentai Stanfordo Universiteto Hoover Archives.

2014 m. rugsėjis. Pirmas tyrimo pristatymas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Varšuvoje, Lenkijoje. 

2014 m. rugpjūtis. VDKM fonduose išanalizuoti 1933 m. Dariaus ir Girėno spaudos iškarpų rinkiniai (3 didelio formato albumai).  

2014 m. birželis-liepa. Pakartotinai (po N. Dariūtės-Maštarienės 1990 m. įdirbio leidžiant knygą "Darius ir Girėnas") tiriami Lietuvos nacionalinės bibliotekos spaudos rinkiniai. 

2014 m. gegužė. Rasti nauji šaltiniai Kauno apskrities archyve: svarbūs protokolai, atskleidžiantys S. Dariaus, S. Girėno įamžinimo peripetijas 1933-1940 m. 

2014 m. kovas. Pirmoji publikacija, kurioje remiantis naujais šaltiniais išdėstyta paskutinės S. Dariaus, S. Girėno savaitės chronologija (žr. straipsnį čia ). 

2014 m. sausis-vasaris. Tarpdisciplininė Lituanicos maršruto ir katastrofos regiono analizė (kartu su VU GMF Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkais).  

2014 m. sausis. Tyrinėjami šaltiniai Lietuvos nacionaliniame muziejuje: dr. Jurgio Šaulio (1933 m. - LR pasiuntinio Berlyne) dienoraštis, šeimos dokumentai.  

2013 m. lapkritis-gruodis. Pradėtas unikalus projektas LITUANICA-3D: naudojant archyvinius duomenis, trimatį skenavimą ir kompiuterinį modeliavimą rekonstruojamos dvi trimatės Lituanicos - skridusi (modifikuota Bellanca) ir sudužusi (surinkta iš išlikusių nuolaužų)

2013 m. gruodis. Pirmąkart tyrimo rezultatai pristatyti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Vilniaus universitete, Istorijos fakultete.  

2013 m. spalis. Pensilvanijos universitete Filadelfijoje išsamiai dar istorikų netyrinėto dr. Jurgio Šaulio asmeniniame archyve aptikti duomenys apie Lietuvos pasiuntinybės Vokietijoje veiklos užkulisius  1933 m. vidurvasarį.

2013 m. liepa. Knyga vaikams: DARIUS IR GIRĖNAS. ISTORIJA IR LEGENDA, aut. G. Sviderskytė, išleido "Baltos lankos". 2013 m. gruodį išleistas antras tiražas.

2013 m. birželis. Pirmoji publikacija recenzuojamame akademiniame leidinyje: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto "Istorijos studijos", 31 tomas.  

2013 m. balandis-gegužė. Kauno apskrities archyve renkami duomenys apie asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su vadinama "Dariaus ir Girėno byla".   

2013 m. vasaris-kovas. JAV Nacionaliniame archyve rasta speciali "Darius & Girch" byla, išslaptinta Valstybės departamento medžiaga . Taip pat - panaši F. Vaitkaus byla. Keli šimtai papildomų archyvinių dokumentų, tarp kurių - išslaptinta diplomatinė korespondencija ir karinės žvalgybos pranešimai apie Vokietiją 1933 m. vasarą. 

2012 m. rugsėjis. Lietuvoje, privačioje saugykloje rastas katastrofos oficialių tyrimų išvadų priedų paketas - unikalūs "dingę" dokumentai!

2012 m. kovas - iki dabar. Tęsiamas tyrinėjimas Vilniuje ir Kaune, įvairiose institucijose. Sklaida žiniasklaidoje. Renginiai.

2012 m. vasaris-rugpjūtis. Laimėjus Lietuvos mokslo tarybos konkursą - doktorantūros startas VU Istorijos fakultete.

2012 m. vasaris. Prof. V. Landsbergio interviu. Sąsajos su Gustaičių šeima, asmeninis archyvas, G. Žemkalnio (Australija) liudijimas.

2012 m. vasaris. Ekspedicija į Berlyną ir Potsdamą. Pirmieji vokiški originalai, vokiečių regioninė spauda 1933 m. liepą.

2011 m. rugsėjis, 2012 m. vasaris. Dvi ekspedicijos į Čikagą. S. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje (BLKM) rastas ir ištirtas nuo 1993 m. pradingęs asmeninis S. Dariaus archyvas ir visa nekataloguota Dariaus ir Girėno kolekcijaVytauto Pesecko asmeninis archyvas.

2011 m. rugsėjis. Sklaidos startas: pirmos paskaitos/pristatymai Čikagoje ir Palangoje. Publikacijos spaudoje.

2011 m. kovas. Archyvinio tyrimo pradžia Vilniuje ir Kaune, Lietuvos centriniame archyve (LCVA) ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose (VDKM).

2010 m. Literatūros, filmų, kitos medžiagos analizė. Pirminis temos pagrindimas ir tyrimo planas. 

  

(2013 m. gruodis; pirmą kartą skenuotos nuolaužos ir rekonstrukcija: projektas LITUANICA-3D.) 

 

(2012 m.: pirmieji laimikiai Vokietijos archyvuose; pirmas policijos raportas iš Lituanicos katastrofos vietos, LR ambasados pranešimas Vokietijos vietos valdžiai.)